Kompiuteriniai žaidimai panašėja į lošimo aparatus?

Didėjantis interneto pasiekiamumas ir funkcionalumas gerokai pakeitė ir kompiuterinių žaidimų industriją. Jei anksčiau žaidimų kūrėjai turėdavo iki maksimumo išdirbti galutinį žaidimo produktą, kadangi įrašius į diską nebebuvo galimybės atlikti jokių korekcijų, nebent iš naujo perrašinėti žaidimą, jei buvo rasta klaidų. Akivaizdu, kad tai kompanijoms kainuodavo milžiniškus pinigus, todėl anksčiau kur kas rečiau girdėdavome apie nepilnai paruoštus žaidimus arba klaidas, kurios iš esmės neleidžia mėgautis kūriniu. Vis tik internetas šias tendencijas pakeitė ir dabar žaidimų kūrėjai nesivargina pilnai nupoliruoti savo darbų ir juos į rinką paleidžia anksčiau laiko, o vėliau atsiradusias klaidas tiesiog ištaiso atnaujinimais, kuriuos galima atsisiųsti interneto pagalba.

Su interneto populiarėjimu atsirado ir daugiau problemų. Žaidimą tinkle siūlantys žaidimų kūrėjai netruko suprasti, kad papildomas pajamas galima gauti ne tik iš pardavimų, tačiau ir vėliau, kai klientai jau būna įsigiję žaidimą. Būtent tuomet išpopuliarėjo vadiname „in game“ pirkimai, kuomet žaidėjai gali įvairias kosmetines detales įsigyti už realius pinigus. Netrukus žaidimų kūrėjai atrado dar vieną būdą, kaip dar labiau ištraukti pinigus iš savo klientų. Taip atsirado vadinamosios „loot boxes“, kurios savo principu primena kazino randamus lošimų aparatus. Žaidėjai pirkdami „loot boxus“ nežino, ką konkrečiai gaus ir rizikuoja gauti visiškai nevertinga daiktą arba tokį, kuris vertas gerokai daugiau, nei buvo sumokėta už „loot boxą“.

Nemokami kompiuteriniai žaidimai

Šiais laikais vis daugiau žaidimų kūrėjai pasirenka eiti keliu, kuomet žaidimą žaidėjams atiduoda nemokamai, o pagrindines pajamas gauna būtent iš žaidime parduodamo turinio. Tokių pavyzdžių yra be galo daug. Bene populiariausi žaidimai, naudojantys tokią schemą yra „Fortnite“, „Rocket League“, „League of Legends“ ar PUBG. Beje, pastarasis žaidimas ilgą laiką buvo mokamas, tačiau visai neseniai būtent pasirinko pereiti prie nemokamo ir formato.

Visuose šiuose žaidimuose „loot boxai“ yra itin populiarūs ir žaidėjai, ypač jaunesnio amžiaus, išleidžia ne vieną dešimtį, o kartais ir šimtus eurų. Tiesa, šiuose žaidimuose pinigų nenorintys leisti žaidėjai nejaus jokio skirtumo, kadangi visi daiktai, kuriuos galima pirkti už pinigus, tėra kosmetiniai ir jokio pranašumo nesuteikia.

Mokami žaidimai

Tiesa, ne visi žaidimų kūrėjai, bandantys pasipelnyti iš „in game“ pirkimų. Yra ne viena didžiulė kompanija, kuri savo žaidimus parduoda už pilną kainą, tačiau vėliau nesigėdija iš savo klientų „plėšti“ papildomų pinigų už turinį, kuris iš esmės keičia žaidimą.

Šiuo atveju geriausias pavyzdys būtų kompanija EA ir jos garsiausia sporto farnšizė FIFA. Kiekvienais metais žaidėjai už žaidimą pakloja po 60 eurų, o žaisdami populiariausią režimą „Ultimate team“ dalis žaidėjų išleidžia dar gerokai daugiau pinigų, kad gautų geriausius pasaulio žaidėjus. Kaip jau supratote, šiuo atveju už pinigus perkamas turinys suteikia žaidėjams pranašumą ir tai labai stipriai skaldo žaidimo bendruomenę.