FunkyDude

Dinges lėktuvas skrides iš Brazilijos į Prancuziją.

Recommended Posts

Sveiki, čia gal jau nevisai naujiena, bet manau norėtumėte sužinoti daugiau apie šia katastrofą. Kaip žinote neseniai apie tai buvo pranešta žiniose.

Taigi straipsnis :

12258.jpg

Nelaimė virš Atlanto

Nelaimė, jau vadinama didžiausia katastrofa oro linių bendrovės „Air France“ istorijoje, įvyko paskutinę gegužės dieną, naktį į birželio 1-ąją.

„Airbus“ laineriu A-330 iš Rio de Ženeiro, Brazilijoje, į Paryžių skrido 216 keleivių ir 12 ekipažo narių.

Maždaug ketvirtą skrydžio valandą, po trumpo automatinio pranešimo apie „daugybinius gedimus“ įvairiose lėktuvo sistemose, laineris dingo, tarsi jo niekada ir nebūtų buvę.

Nors paieškos buvo pradėtos nedelsiant, tik trečiadienį ir ketvirtadienį Brazilijos karinių pajėgų lėktuvai, tyrinėję spėjamą A-330 kritimo zoną Atlanto vandenyne, rado tai, kas trumpam suteikė vilties, – nuolaužą, lėktuvo krėslą ir degalų dėmių.

Deja, greitai paaiškėjo, kad maždaug 7 m ilgio fragmentas, laikytas aerobuso fiuzeliažo, sparno ar bagažo skyriaus dalimi, iš tiesų yra medinė nuolauža. Ji veikiausiai priklausė kokiai nors jachtai, nes šiuolaikiniuose lėktuvuose medinių dalių, savaime supratama, nėra.

Ant vandens pastebėti degalai irgi pasirodė esantys naftos dėmės, ne žibalo – vadinasi, nutekėjusios iš laivo, ne iš lėktuvo.

Nerasta ir nė vieno žuvusiojo kūno. Ir tikimybė, kad pavyks rasti nors vieną auką, mažėjusi ne su kiekviena diena, bet su kiekviena valanda, dabar jau atrodo beveik nereali.

Paieškų zoną, specialistams pakoregavus ją atsižvelgiant į vandenyno sroves, pavyko sumažinti nuo 9 iki 6 kvadratinių kilometrų, bet ji vis tiek yra milžiniška.

Taigi einant septintai paslaptingo reiso 447 dingimo dienai tyrėjai vis dar neturi tvirtų fizinių įrodymų, jog lėktuvas sudužo.

Bet dar blogiau, kad per visą savaitę specialistams nepavyko užtikti A-330 juodosiose dėžėse sumontuotų radijo švyturių signalų. Nors dauguma ekspertų pesimistiškai vertina galimybę surasti skrydžio duomenis fiksuojančius įrašančius įrenginius – numanomoje lainerio kritimo vietoje vandenyno gylis siekia 3–4 km.

Blogo oro auka?

Meteorologai sako, kad aerobusas galėjo patekti į labai neįprastos audros zoną, kur siautė savotiški vertikalūs „skersvėjai“.

Jie tarsi siurblys traukė iš vandenyno vandenį ir galėjo iškelti jį į tą patį aukštį, kuriame skrido lėktuvas. Ten, 40 laipsnių šaltyje, vanduo akimirksniu virto ledu. Tos pačios kylančio oro srovės, kurių greitis siekė 160 km/val., turėjo sukelti ir galingą oro blašką.

Tokios prognozės patvirtintų versiją, kad galėjo apledėti A-330 išorinis zondas, matuojantis oro slėgį. Jis teikė duomenis lėktuvo kompiuteriui, pagal juos koregavusiam skrydžio aukštį ir dar svarbiau – greitį.

Esmė ta, kad šiuolaikiniams lėktuvams skrendant per audros ir oro blaškos zoną greitis yra gyvybiškai svarbus: jeigu jis bus per didelis, laineris gali subyrėti į gabalus, jei per mažas – tapti nevaldomas.

Iš per paskutines 4 skrydžio minutes reiso 447 automatiškai į „Air France“ būstinę Paryžiuje atsiųstų techninių duomenų kaip tik ir neaišku, kokiu greičiu skrido lėktuvas, – jie pernelyg prieštaringi.

Tik štai kas keista: tuo pačiu metu kaip ir A-330 iš Brazilijos į Europą skrido dar mažiausiai 12 lėktuvų, ir nė vienas jų nepranešė apie jokius nesklandumus ar blogą orą. Aviacijos ekspertai sako, kad vien tik oro sąlygos šiais laikais negali tapti lėktuvo katastrofos priežastimi, nors pripažįsta, kad virš vandenyno oras gali pasikeisti labai staigiai ir labai ribotoje zonoje. Vadinasi, belieka tik techninio gedimo galimybė?

„Išprotėjęs“ kompiuteris

Prancūzų ekspertų komanda jau savaitė tiria galimas A-330 katastrofos priežastis. Jų darbas – patikrinti daugybę tikėtinų ir net visai netikėtinų katastrofos scenarijų, pradedant versija, kad laineris pateko į audrą, ir baigiant teroro aktu ar net meteoritu, kiaurai pramušusiu lėktuvo fiuzeliažą.

Tačiau sunkiausiai patikrinama iš visų versijų yra ir viena pagrindinių – tai lainerio kompiuterio gedimas.

Apie tokią katastrofos priežastį pagalvota pirmiausia, vos tik buvo pranešta, kad lėktuvas dingo. Mat, kaip minėta, paskutinė iš reiso 447 gauta žinia buvo automatiškai prietaisų išsiųsti įspėjimai apie „daugybinius gedimus“ lėktuve.

Specialistai prisipažįsta sunkiai galintys įsivaizduoti, kaip šiuolaikiniame lėktuve įmanoma tokia gedimų „puokštė“ vienu metu. Galimi tik du variantai: arba jis subyrėjo į gabalus dar ore, arba jo kompiuteris „išprotėjo“.

Sunkiausia bus atsakyti, ar kompiuteris ėmė siųsti pavojaus signalus dėl to, kad lėktuvas subyrėjo, ar lėktuvas subyrėjo dėl to, kad jo kompiuteris „išprotėjo“?

Kiek žinoma, iš lėktuvo prieš pat jam dingstant buvo gauta kelios dešimtys techninių pranešimų apie tai, kad sugedo kelios elektroninės sistemos.

Brazilijoje, San Paule, leidžiamo dienraščio „Jornal da Tarde“ žurnalistams pavyko gauti tų pranešimų išklotinę. Sprendžiant iš jų, situacija A-330 prieš pat jam įkrentant į vandenyną, buvo sunkiai protu suvokiama.

Pasirodo, kažkodėl išsijungė lėktuvo autopilotas, sugedo stabilizavimo ir skrydžio įranga bei sistemos, stebinčios lainerio greitį, aukštį ir skrydžio kryptį, – t.y. ADIRU (Air Data Inertial Reference Units) ir ISIS (Integrated Standby Instruments System).

Jos yra esminės šiuolaikiniuose lėktuvuose, kurių skrydį reguliuoja nebe mechanika ir hidraulika, o kompiuteriai ir elektronika.

Deja, praeityje šios „tobulos“ sistemos jau yra nuvylusios. Pernai spalį Australijos oro linijų bendrovės „Qantas“ lėktuvas „Airbus 330“ – to paties modelio, kaip ir skridęs reisu 447, – staiga nei iš šio, nei iš to smigo nosimi žemyn.

Kritimas truko tik 20 sekundžių, tačiau privertė pilotus atlikti avarinį nusileidimą, daugybė keleivių patyrė sužalojimų.

Avarijos tyrėjai greitai surado kaltininką – ADIRU sistemą. Vieną iš trijų, esančių A-330, skirtų padėti skrydžio kontrolės kompiuteriui valdyti lėktuvą. Ji sugedo ir ėmė siųsti skrydžio kompiuteriui klaidingus pranešimus apie skrydžio aukštį ir greitį, o tas, užuot suderinęs gautą informaciją su kitomis dviem ADIRU sistemomis, kaip normaliai būna, ėmė ir paklausė „išprotėjusiosios“ ir staiga pakeitė kursą. Tragedijos pavyko išvengti tik per plauką.

Po kurio laiko paaiškėjo, jog tas pats „Qantas“ lėktuvas į panašų incidentą buvo pakliuvęs dar 2006-aisiais.

Kaip ir dar trys kiti lėktuvai. Visuose juose buvo įdiegta to paties gamintojo to paties modelio ADIRU sistema (ji naudojama daugiau nei trečdalyje „Airbus“ modelių 330 ir 340).

Klausimas: jeigu minėta sistema turi tokią istoriją, kodėl „Airbus“ ir toliau ją diegia savo laineriuose?

Aerobusų gamintojai vengia atsakyti į šį klausimą. Tačiau suskubo paaiškinti, kad „Qantas“ ir „Air France“ bendrovių lėktuvuose naudojamos skirtingų gamintojų ADIRU sistemos, taigi incidentų esą negalima net lyginti. Visi „Airbus“ 330-ukai su minėtomis sistemomis skraidys ir toliau, kol specialistai neuždraus.

O draudimo gali niekada ir nebūti. Sistema, anot pačių pilotų, tokia nenuspėjama, jog vieną kartą sukvailiojusi gali sėkmingai dirbti iki pat lėktuvo nurašymo dienos – incidentai nebepasikartos net skrendant identiškomis sąlygomis.

Vargu ar kada nors bus nustatyta tiksli reiso 447 žūties priežastis. Veikiausiai dėl nelaimės bus apkaltintas „sudėtingas aplinkybių derinys“, nes, anot aviacijos ekspertų, katastrofų, kurios įvyksta dėl vienos konkrečios priežasties, beveik nebūna.

P.S. Šis straipsnis buvo parengtas prieš pranešant apie rastas naujas nuolaužas ir pirmuosius žuvusiųjų kūnus.

Šaltinis :

Dalintis šį pranešimą


Nuoroda iki šio pranešimo
Dalintis per kitą puslapį

Šiaip skaudi netektis, bet juokinga buvo:

"Sunkiausia bus atsakyti, ar kompiuteris ėmė siųsti pavojaus signalus dėl to, kad lėktuvas subyrėjo, ar lėktuvas subyrėjo dėl to, kad jo kompiuteris „išprotėjo“?" :lol:

Dalintis šį pranešimą


Nuoroda iki šio pranešimo
Dalintis per kitą puslapį

P.S. Šis straipsnis buvo parengtas prieš pranešant apie rastas naujas nuolaužas ir pirmuosius žuvusiųjų kūnus.

:D

tikrai nematai?

"Only two things are infinite, the universe and human stupidity, and I'm not sure about the former." --Albert Einstein

Dalintis šį pranešimą


Nuoroda iki šio pranešimo
Dalintis per kitą puslapį

Seiptai nelabai senai jeigu tas ivykis prie TV boksto sako ivyko nesenai tai cia tikrai nesenai. O del lektuvo tai ten gi buvo tikriausiai audra vandenyno stipri. Pats neseniai skridau tj kartais pagalvojus siurpulys nukrato.

_45852693_plane_crash2_466.gif

Dalintis šį pranešimą


Nuoroda iki šio pranešimo
Dalintis per kitą puslapį
Svečias
Ši tema yra užrakinta.

  • Šiame puslapyje naršo:   0 nariai

    Nėra registruotų narių peržiūrinčių šį forumą.

  • eneba
  • eneba
  • eneba



  • SuperGames programele
  • SuperGames programele