Peršokti į turinį
  • ŽAIDIMAI
  • , ŽAIDIMAI
  • ŽAIDIMAI

Kaip veikia ir kokias galimybes suteikia debesų kompiuteriai


mAnaXi

Ši tema yra neaktyvi. Paskutinis pranešimas šioje temoje buvo prieš 4758 dienas (-ų). Patariame sukurti naują temą, o ne rašyti naują pranešimą.

Už neaktyvių temų prikėlimą galite sulaukti įspėjimo ir pranešimo pašalinimo!

Recommended Posts

MTJYLR69.jpg

Iš kompiuterio kietojo disko mūsų duomenys pamažu keliasi į internetą. Ten laikome savo laiškus, nuotraukas ir filmukus. Tokios paslaugos buvo pakrikštytos debesų kompiuterių pavadinimu. Kaip jie veikia ir kokias galimybes mums suteikia?

IT ekspertai, mėgstantys pranašauti technologijų ateitį teigia, kad jau po kelerių metų daugelį šiuo metu asmeniniais kompiuteriais atliekamų darbų pavesime daryti įvairioms interneto tarnyboms, vadinamiesiems debesų kompiuteriams ( angl. „cloud computer“). Nors šį pavadinimą girdime vis dažniau, tačiau jis beveik nieko nepasako apie tai, kaip veikia tokios internetinės paslaugos. Todėl „Computer Bild Lietuva“ nusprendė išsiaiškinti, kas yra debesų kompiuterija ir kaip ji veikia.

Kas yra „cloud computer“?

Net, jeigu šį terminą girdime pirmą kartą, tikrų tikriausiai naudojamės debesų kompiuterių paslaugomis. Juose yra įsikūrusi mūsų el. pašto dėžutė, į internetą įkeltos nuotraukos ar filmukai. Debesų kompiuteriais vadinamos įvairios internetinės paslaugos. Jos gali atstoti skirtingus įrenginius (pvz., kietuosius diskus) arba programas (pvz., nuotraukų redagavimo ar el. pašto programas). Debesų kompiuterijos paslaugoms nebūtinas galingas kompiuteris ar mobilusis įrenginys, tačiau joms būtinas spartus ir patikimas interneto ryšys.

Debesų kompiuterių privalumai

● Nereikia papildomos įrangos. Namuose turime viską, ko reikia, norint naudotis debesų kompiuterijos paslaugomis – kompiuterį, interneto ryšį ir naršyklę, pvz., „Firefox“ arba „Chrome“.

● Lankstumas. Kadangi, naudojantis debesų kompiuteriais, visi duomenys yra saugomi internete, juos galime pasiekti, siųstis ir keisti, būdami prie bet kurio ryšį turinčio kompiuterio. Nereikės graužti nagų, jeigu namuose užmiršime svarbius tekstus, lenteles, pristatymus, filmukus ar kitus svarbius failus. Nemaža dalimi debesų kompiuterijos paslaugų galėsime naudotis net neturėdami kompiuterio – užteks išmaniojo telefono.

● Galimybė keistis duomenimis. Naujosios paslaugos leidžia greitai persiųsti dokumentą ar skaidrių pristatymą bendradarbiui ir netgi jį kartu kurti. Laikai, kuomet svarbius failus įsikeldavome į USB atmintines ar įsirašydavome į DVD diskus, pamažu eina užmarštin. Duomenis galime saugoti internetiniuose diskuose.

● Daugiau laisvos vietos. Vietoje to, kad duomenis laikytume kietajame diske, juos saugome internete.

● Nereikia diegti programų. Norint naudotis internetinėmis programomis, jų nereikia diegti kompiuteryje. Taip sutaupome nemažai laiko. Be to, visada naršyklėje turime naujausią naudojamų įrankių versiją.

● Mažiau išlaidų. Daugelį debesų kompiuterijos paslaugų galime naudoti visiškai nemokamai. Reikia mokėti tik už papildomas galimybes, pvz., daugiau vietos internetiniame kietajame diske.

● Nereikalingas galingas kompiuteris. Dirbant internetinėmis programomis, didžioji skaičiavimų dalis atliekama internete. Tad mums tereikia įrenginio, kuriame sklandžiai veiktų interneto naršyklė, pvz., „netbuko“.

Debesų kompiuterių trūkumai

● Sparta. Naudojantis debesų kompiuterijos paslaugomis, reikia į internetą ir iš jo perkelti didelius duomenų kiekius. Ko gero, tai silpniausia šios technologijos vieta. Labiausiai spartos stygių galime pajusti, keldami failus į internetą.

● Ribotos internetinių failų paleidimo galimybės. Internete saugomus duomenis dažniausiai galėsime naudoti tik vienos paslaugos viduje. Pvz., „Microsoft Live SkyDrive“ internetiniame kietajame diske įrašytą dokumentą pavyks atidaryti su „Google Dokumentų“ teksto redagavimo programa tik po to, kai failą parsisiųsime į kompiuterį ir vėl įkelsime į internetą.

● Būtinas interneto ryšys. Jo neturėdami, negalėsime naudoti internete saugomų failų.

Ar internete saugoti duomenis saugu?

Debesų kompiuteriuose saugomiems duomenims galioja tos pačios taisyklės kaip ir failams, esantiems mūsų kompiuteryje.

● Darykime duomenų kopijas. Svarbius failus būtina saugoti keliose skirtingose vietose. Mat serveriai, teikiantys debesų kompiuterijos paslaugas kartais sugenda. Nors paslaugas teikiančios kompanijos paprastai rūpinasi duomenų saugumu labiau nei paprasti mirtingieji, tačiau pasitaiko atvejų, kad pradingusių failų jiems nepavyksta atkurti. Tokias klaidas daro ne tik mažos bendrovės, tačiau ir IT pramonės gigantai, pvz., „Microsoft“, „Google“ ar „Amazon“. Be to, niekas negali garantuoti, kad mums patinkanti paslauga bus teikiama amžinai. Pelno nenešantys projektai gali būti uždaryti, o jų darbo metu sukaupti duomenys – sunaikinti.

● Nesaugokime internete finansinės ar mūsų tapatybę galinčios atskleisti informacijos. Debesų kompiuterijos paslaugas nuolat atakuoja įvairaus plauko nusikaltėliai, kartais jų veiklą skatina ir finansuoja valstybės. Deja, niekas negali garantuoti, kad mus liečiantys duomenys nepateks į pašalinių žmonių rankas. Geriausias būdas apsisaugoti – neįkėlinėti jų į internetą. Čia ne vieta mūsų banko sąskaitos slaptažodžiams ar kreditinės kortelės numeriams.

● Saugokimės patys. Silpniausia debesų kompiuterijos grandis – mes patys. Naudokime sudėtingus ir skirtingus slaptažodžius, niekada nedalinkime prisijungimo duomenų kitiems asmenims.

SPAUSDINAME IŠ DEBESŲ

Į internetą keliasi ne tik įvairios programos, bet ir įrenginiai, pvz., spausdintuvai. Kompanijos HP sukurta „ePrint“ technologija (kitos spausdintuvų gamintojos siūlo analogiškus sprendimus) leidžia spausdinti įvairius dokumentus internetų. „ePrint“ technologiją naudojantys įrenginiai yra prijungti prie tinklo ir turi nuosavus el. pašto adresus. Jie išspausdina ant popieriaus prie laiškų prikabintus failus. Didžiausias tokio sprendimo privalumas – galime spausdinti nenaudodami kompiuterio ir būdami bet kurioje pasaulio vietoje. Ši funkcija labai praverčia mobiliųjų įrenginių, (pvz., planšetinių kompiuterių) savininkams, mat prie tokios įrangos dažniausiai neįmanoma tiesiogiai prijungti spausdintuvo ar daugiafunkcio įrenginio.

„CHROME OS“ – OPERACINĖ SISTEMA „DEBESYJE”

Naudotis debesų kompiuterijos paslaugomis galima kiekviename kompiuteryje, kuris turi interneto naršyklę. Tačiau kai kurie iš jų turi vien tik ją. Tai įrenginiai su „Google Chrome OS“ operacine sistema, kuri buvo sukurta interneto naršyklės pagrindu. Pirmieji įrenginiai su „Chrome OS“ turėtų parduotuves pasiekti jau šių metų vasarą. Kuo gi jie skiriasi nuo įprastų „dėžių“ ir „noutbukų“? Visų pirma, juose negalėsime diegti jokių programų. Tačiau operacinės sistemos kūrėjai tikina, kad to daryti net nereikės. Mat įprastas programas atstos įvairūs internetiniai įrankiai. Pvz., vietoje įprasto biuro programų rinkinio „Microsoft Office“ ar „OpenOffice.org“ naudosime internetinius konkurentus „Google Dokumentai“ ar „Zoho Office Suite“. Internetiniai įrankiai gali atstoti ir kitas programas, skirtas nuotraukų redagavimui ar filmukų kūrimui. Tiesa, kol kas jų galimybės yra gerokai menkesnės už kompiuteriuose diegiamų įrankių. Didžiausias „Chrome OS“ privalumas yra tas, kad vartotojui nebereikės diegti programų kompiuteryje. Visa informacija apie jo naudojamus įrankius ir operacinės sistemos nustatymus yra saugoma internete. Todėl, paėmę į rankas svetimą kompiuterį su „Chrome OS“ ir surinkę jame savo prisijungimo duomenis, ekrane iš karto išvysime pažįstamą darbalaukį, visus internete saugomus failus ir kitus duomenis. Vos tik atsijungsime, jie pradings iš kompiuterio be jokio pėdsako. Kadangi „Chrome OS“ nereikalauja galingo kompiuterio, įrenginiai su šia operacine sistema turėtų kainuoti vos kelis šimtus litų.

„WINDOWS 8“ EINA Į DEBESIS

Kitais metais turėtų pasirodyti „Windows 8“, nauja populiariausios pasaulyje operacinės sistemos versija. Joje rasime nemažai naujų debesų kompiuterijos funkcijų. Visa informacija apie vartotoją, jo naudojamas programas bei operacinės sistemos nustatymus turėtų būti perkelta į internetą. Tai gerokai palengvins darbą kompiuteriu. Pvz., prisiregistravus naujame kompiuteryje su „Windows 8“, bus įdiegtos visos mūsų naudojamos programos. Kiekviena mūsų turima darbo vieta atrodys lygiai taip pat. Tarp skirtingų kompiuterių taip pat keliaus ir dokumentai, su kuriais mes dirbsime.

DEBESŲ TIPAI

Visos internetinės paslaugos veikia labai panašiai – duomenys ir patys įrankiai saugomi ir veikia internete. Tačiau yra keli skirtingi tokių paslaugų tipai:

SAAS (angl. „software as a service“)

Šiuo metu dažniausiai pasitaikantis internetinių paslaugų tipas. Jų tiekėjai interneto serveriuose įdiegia programas, kuriomis nemokamai arba už papildomą mokestį gali naudotis interneto vartotojai.

IAAS (angl. „infostructure as a service“)

Paslaugos tiekėjas siūlo visą kompanijos darbui reikalingų paslaugų rinkinį, kuris pritaikomas įmonės reikmėms. Tokio tipo debesų kompiuterijos pavyzdžiu gali būti internetiniai biuro programų bei dokumentų valdymo paketai, finansinės ir vers lo apskaitos įrankiai.

PAAS (angl. „platform as a service“)

Paslaugos tiekėjas suteikia įrankius, leidžiančius programuotojams patiems kurti įvairias internetines programas.

Šaltinis zebra.lt

Nuoroda į komentarą
Dalintis per kitą puslapį

Ši tema yra neaktyvi. Paskutinis pranešimas šioje temoje buvo prieš 4758 dienas (-ų). Patariame sukurti naują temą, o ne rašyti naują pranešimą.

Už neaktyvių temų prikėlimą galite sulaukti įspėjimo ir pranešimo pašalinimo!

Svečias
Ši tema yra užrakinta.
  • Šiame puslapyje naršo:   0 nariai

    • Nėra registruotų narių peržiūrinčių šį forumą.

Skelbimai


×
×
  • Sukurti naują...