visų pirma, tai visi apie tai yra pagalvoję dėl tikslo trūkumo tai ir tas pats tikėjimas Dievu egzistuoja, tik tam, kad tą "tikslą" susikurti, ir gyventi gerai jog amžinybę nesikankinti pragare. Tikėk kuom nori aišku, čia tavo reikalas.
Kitas dalykas, gyveni tik kartą, tai kodėl gi nenugyvenus to gyvenimo taip gerai, kaip tik įmanoma? Atrodytų paprasta, bet daugelis žmonių gyvena gyvenimą lyg grindintų kokį RPG, be jokio konkretaus tikslo ar vizijos. Susigalvok ko norėtum pasiekti, ką nuveikti, kur nukeliauti, ir daryk viską kad to pasiektum. Gyvenimas gražus, pasaulis turi daug nuostabių vietų, įdomių kultūrų, nuostabių žmonių. Kas liečia žmones, tai tikrai yra afigienų asmenybių ir kai jas sutinki pasaulis atrodo kitom spalvom nušvinta (nekalbu net apie jausmus kaip meilę, etc, čia kitas klausimas, bet irgi į temą). Gyventi yra žymiai įdomiau, negu žudytis, niekas tau gyvam odos nelupa, kad tokių veiksmų imtis
Na ir galų gale yra artimieji, nežinau kokia pas tave situacija šeimoje, bet paprastai tėvai, seneliai būtų turbūt depresijoj visą likusį gyvenimą dėl kokios neapgalvotos tavo padarytos nesąmonės. Įsivaizduok kaip jaustumeis jei tavo mama sugalvotų jog jai viskas atsibodo ir nusižudytų taip random. Have fun besilankant pas pasichologą trisdešimt metų.