Radiacinės saugos centro

[Svečias]

Radiacinės saugos centro direktorius avariją Japonijos AE lygina su 30 metų senumo įvykiais Amerikoje

Anot jo, nei buvusių sprogimų apimtys, nei meteorologinės sąlygos nežada mums nieko pikta. Tačiau kaip japonams pavyks suvaldyti situaciją ir kokias pasekmes avarija turės pačiai Japonijai – kitas klausimas.

Avariją Japonijoje reikia lyginti ne su Černobyliu, o su 1979 m. avarija Amerikoje

Anot A. Mastausko, radioaktyvių dalelių pernaša priklauso nuo išmetimo į atmosferą aukščio, nuo gamtos sąlygų, vėjo stiprumo ir krypties. Černobylio avarijos pasekmes jautė šalys, kurios buvo toliau nei 1000 km nuo Černobylio. Tačiau Japonijos sprogimų atveju išmetimai yra lokalaus pobūdžio, apima pačią elektrinę ir šalia esančias teritorijas – juk ir gyventojai evakuoti tik 20 km spinduliu nuo elektrinės.

Anot specialisto, reaktoriai šiose elektrinėse yra skirtingo tipo: tiek apsauginiais barjerais, tiek papildomomis medžiagomis, kurios naudojamos reaktoriaus valdymui. „Japonijos sprogimą labiau galėtume palyginti su 1979 m. JAV Trijų mylių salos AE įvykusia avarija, kurios pasekmės buvo taip pat lokalios ir išmetimai panašūs, kokie dabar yra Japonijoje“, - sakė konferencijos svečias

Labiausiai japonai susirūpinę dėl radioaktyvaus jodo ir cezio išmetimų. Žmogaus skydliaukėje susikaupus dideliam kiekiui radioaktyvaus jodo, gali sutrikti jos veikla. Radioaktyvus cezis kaupiasi raumenyse ir dideli kiekiai jo gali turėti įtakos įvairioms organizmo funkcijoms.

Černobylio atominės elektrinės avarijos metu Lietuva taip pat labiausiai nukentėjo nuo radioaktyvaus jodo ir cezio. Su krituliais iškrito ir šiek tiek radioaktyvaus stroncio.

„Ir šiandien įtaką gyventojų apšvitai gali turėti radioaktyvus cezis, kurio mes randame tiek dirvožemyje, tiek grybuose, tiek miško uogose, ypač tose teritorijose, kurios labiau nukentėjo po avarijos. Tačiau jų kiekiai neviršija nustatytų Lietuvoje lygių. Radioaktyvaus cezio, kuris nusėdo Lietuvoje po Černobylio avarijos, kiekis per pusę sumažės tik per 30 metų nuo avarijos, o visai suskils tik po kelių šimtų metų“, - aiškino A. Mastauskas.

Tačiau radioaktyvių elementų iš Japonijos, anot jo, lietuviai neturėtų baimintis. Informacija tiek iš Japonijos Vyriausybės, tiek iš Tarptautinės atominės energijos agentūros bei Europos Komisijos byloja, kad esami išmetimai Lietuvos pasiekti negali. Lietuvai nepavojinga nei pati sprogimo apimtis, nei dabartinės meteorologinės sąlygos.

Nepaisant specialisto patikinimų, vienas po kito pylėsi skaitytojų klausimai apie tai, kaip apsisaugoti nuo radiacijos, ar vaistinėse visiems užteks jodo preparatų. A. Maslauskas paminėjo, kad ir jo vadovaujamas centras kasdien sulaukia klausimų, ar galima vaikus leisti į lauką ir pan. DELFI svečias patikino, kad nuolat matuojamas radiacijos fonas Lietuvoje yra nepakitęs, o pastebėjus pokyčius gyventojai būtų nedelsiant informuoti. Pirkti jodo jis taip pat nerekomendavo.

„Jeigu skydliaukę pripildai neradioaktyvaus jodo, jis blokuoja radioaktyvų jodą. Bet tai daroma tik tais atvejais, kai prognozuojama, kad radioaktyvaus jodo kiekiai atitinkamoje teritorijoje viršys leistinus lygius ir tik prieš įvykstant avarijai bei po avarijos pirmomis dviem valandomis“, - aiškino specialistas.

Avarijos teritorijos tarša paaiškės tik po tyrimų

Visgi A. Mastauskas prisipažino, kad šiuo metu nevyktų į avarijos zona paskelbtas Japonijos teritorijas kaip turistas ar bent jau labai akylai sektų informaciją apie galimus pokyčius atominėse elektrinėse.

„Nekenksmingos jonizuojančios spinduliuotės nėra ir kuo ji didesnė, tuo pavojingesnė tiek žmogui, tiek kitoms biologinėms struktūroms. Kaip avarija paveiks teritoriją, į šį klausimą turės atsakyti Japonijos atsakingos institucijos. Pirmiausia, būtina atlikti detalius tyrimus: kiek realiai, kokiais radionuklidais, kokios teritorijos yra užterštos. Nuo to priklauso, kokios apsauginės priemonės bus taikomos. Tik kai stabilizuosis situacija ir bus ištirta tarša, bus galima pasakyti, kaip sprogimo vietos teritorijos toliau bus naudojamos“, - įsitikinęs specialistas.

A. Mastausko manymu, Japonijos vyriausybė radiacijos nutekėjimo tikrai neslepia nuo pasaulio. Juolab kad slėpti nėra prasmės – aplinkinės šalys iškart pastebėtų padidėjusį radiacijos foną. Be to, tai, ką pateikia Japonijos Vyriausybė, kol kas atitinka ir užsienio specialistų nuomonę, ir priemonės, kurias ji taiko, atitinka skleidžiamos informacijos turinį.

Paklaustas, ar tikrai, kaip rašoma, nepavyksta dar 6 reaktorių aušinimas, specialistas teigė neturįs apie tai informacijos, tačiau teoriškai tai įmanoma. Praktiškai gali būti, kad aušinimo sistemos pažeistos ir kituose reaktoriuose, todėl tolesnė situacijos eiga priklausys nuo to, ar pavyks Japonijos specialistams stabilizuoti padėtį, kad pradėtų normaliai veikti aušinimo sistemos visuose blokuose.

Šaltinis : http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... d=43128583

Mano manymu žiauru.

[Kn1f3]

Reikia įdėti šaltinį!!!

http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... d=43128583

[Svečias]

Reikia įdėti šaltinį!!!

http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... d=43128583

Atsiprašau pamiršau.

[dLc]

Nakti sprogo trečiasis reaktorius. Nepavydžiu japonijai visai. :///

[Svečias]

Nakti sprogo trečiasis reaktorius. Nepavydžiu japonijai visai. :///

Jo? Ir dar sakė buvo viena žemės drebėjimas.

[Digiben]

Nakti sprogo trečiasis reaktorius. Nepavydžiu japonijai visai. :///

Kad vapšė tai japonijaj amėn...

[dLc]

Taigi, dar blogos naujienos. Dar 2 reaktoriai kaista, gali būt amen. Kol kas tik vienas reaktorius sukasi normaliai o kiti kaista. Tai jau neužilgo turėtų sprogti dar 2 reaktoriai.

[danfox]

Štai ir ketvirto reaktoriaus sprogimas. : )

[dLc]

Sužinojau kad ten ne 4 reaktoriai o jų išviso yra septyni. + dar 2 kaista.