Čia labai primena tuos viduraamžio laikus kada žmonės manė, kad viskas laikina,ir kad bet kokiu atveju vis tiek mes mirsim.Ką noriu tau pasakyti, tu nesi išimtis ne tik tau ir man buvo kilusios tokios mintys, man pvz buvo kai mokiausi mokykloje ir pvz matieka reikėjo kalti ir bandyti suprasti, bet aš net nebandžiau, nes buvau įsitikinęs, kad nėra prasmės to daryti jugi vis tiek gyvenime nereikės tų cos ir sin ir pnš. Gal netokio atsakymo lauki iš manęs, bet geriausia manau tiesiog susirasti psichologą ir eiti, nėra gėdinga, pats ėjau, tad man tai visai normalu., arba ieškok, kas tave bent kažkiek traukia, atrasi pomėgį, kur siekti kažko gali ir pranyks tos mintys, tad neliūdėk, nepanikuok, nosį į viršų ir pirmyn