Alice: Madness Returns – APŽVALGA

[.Mase`]

Charles Lutwidge Dodgson (dažniau žinomas slapyvardžiu Lewis Carroll) vienų metų buvo ir filosofu, ir matematiku, ir net diakonu. Buvo daug gandų apie tai, kad jis mėgo mažas ir jaunas mergaitės, tačiau tai tik gandai. Tai kas vyko rašytojo name jau niekas negali papasakoti, tačiau anglo kūrinys Alisa stebuklų šalyje tikrai nebuvo panašus į eilinę vaikų pasaką. Ir iš esmes American McGee dizaineriui nereikėjo daug galvoti apie žaidimo detalizavimą, juk viskas jau ir taip buvo aprašytą knygoje.

American McGee žmogus kuris garsiai trenkė id Software įmonės durimis ir išėjo iš studijos dėl tam tikrų nesusikalbėjimų tarp vadovybės. Jis visada galvojo ir maste nestandartiškai, todėl jo nepriklausomas kūrinys “American McGee’s Alice” ilgam laikui įstrigo žaidėjų galvose, toks nestandartinis žaidimas su psichotropiniais elementais. Na o veliau ar American McGee apsėdo žvaigždžių lyga, ar jis prarado įkvėpimą, tačiau visi kiti jo projektai buvo tiesiog netokios kokybės kokios norėtusi iš šio žmogaus.

Alice: Madness Returns – prasideda pakankamai keistai. Praėjo jau daug metų po tragedijos, kurioje žuvo visą Alisos šeimą. Dėl šios tragedijos ji aišku kaltina tik save. Daktarai, kurie bando sulipdyti iš fragmentų sudaužyta vaiko psichiką nežino kaip jai padėti. Standartiniai metodai čia bejėgiai. Reikia paminėti ir tai, kad Alice Liddell paskutinius savo metus praleido kažkokioje prieglaudoje – ligoninėje, kur vyksta labai keisti dalykai.

Žaidimo kūrėjai tikrai nuėjo toli nuo pono Charles Lutwidge Dodgson knygos ir aš nenustebčiau, jeigu darbuotojai iš “Spicy Horse” ne tik rūkė bet ir valgė grybus. Kurėjai nuolat įtraukia Alisą į kruvinus neaiškius košmarus, viskas atrodo labai sadistiškai, bet iš kitos pusės atrodo ir neįprastą. Kai Alisa papuola eilinį kartą į stebuklų šalį, ten jau viskas pasikeitė. Niekas Alisos nelaukia, pasaulis beveik sugriautas ir tik Češyro katinas kartais padeda Alisai nurodomas kelią. Žaidimo istorija ne tai, apie kaip Alisa bandys gelbėti pasaulį, o daugiau apie tai kaip Alisai nurovė stogą ir apie jos psichinius sutrikimus.

Kažkokios konkrečios istorijos šiame žaidime tikrai nereikia ieškoti, vienintelis dalykas kuris kažkiek susieją siužetą tai Alisos paslaptingas šeimos žūtys priežastis. Tačiau dizaineriai išgelbėjo žaidimą – siužetas ir taip jau aiškus, čia reikia žiūrėti į dekoracijas, į Londono lūšnynas, Alisos vaizduotės pasaulius ir elementus. Kai kurie Alisos prisiminimo epizodai psichiatrinės ligoninėje tiesiog kraupia šiurpulius, kraupi aplinka tiesiog priduoda dar daugiau emocijų. Kartais atrodo kad stogą nurovė ne Alisai, o būtent Jums.

Nuo baisios ir kraupios aplinkos neatsilieka ir žaidimo personažai. Alisa – mergaitė kuri pasiruošusi pjauti viską kas tik judą. Češyro katinas, kuris beje nors ir kalbėjo mažai, tapo vienų iš mėgstamiausių mano personažų, na o taip kaip ji pavaizdavo ponas American McGee yra tikras menas, nuo šiol šitą personažą privalo pavaizduoti visi knygos autoriai. Kiti personažai irgi išėjo įdomus, jų dialogus ir monologus kartais irgi labai įdomu paklausyti.

Apie pati žaidimą tikrai nesinori daug rašyti, priežastis viena – jis labai monotoniškai iš žaidibynės pusės. Pusė žaidimo Alisa balansuoja tarp įvairių bedugnių lygių, kur jai reikia šokinėti tarp oro ventiliatorių, tiltukų, nematomų platformų ir įvairių liftų. Įskaitant ir tai, kad žaidimas trunka apie 9 valandas, 4,5 val reikės šokinėti, o tai ne tik gąsdina bet ir atplėšą žaidėją nuo žaidimo. Visi šokinėjimai yra beveik vienodi ir jokių galvosūkių neturi – primena arkadinius žaidimus, epochos 1995 metų. Antra žaidimo dalys – skerdynės. Kurie irgi nėra nei idealus, nei įdomus, nei sunkios. Dažniausiai užtenka paspausti vos kelis mygtukus ir priešai jau guli, įskaitant ir tai, kad žaidimas buvo pereitas ant sunkiausio lygio (Nightmare).

Žaidimas tradiciškai kaip ir visi šio žanro slešeriai prikišti įvairių slaptų kambarių ar daiktų. Kai kurie daiktai tiesiog yra bevertės, tarkim paslėpti buteliukai – ką jie duoda aš taip ir nesupratau. Įvairus atminties fragmentai, kurios paėmus mums pasakojimas monologas iš Alisos šeimos narių prieš mirti. Iš jų gal 90% yra apie “orą”, jokių bendrų ir konkrečių monologų kurie būtų tiesiai surišti su žaidimu beveik nėra.

Žaidimą išgelbėjo aišku ne tik dekoravimas ir lygių įvairovė, žaidimas iš ties atrodo meniškai. Kas nežino, įmonė Spicy Horse anksčiau dirbo su epizodiškais žaidimais ir daugelis jos darbuotojų kūrė žaidimus mobiliems telefonams. Nepamiršo kūrėjai ir apie mini-žaidimus žaidime, tai tikrai ne tik išgelbėjo žaidimą nuo nuobodybės ir leido žaidėjams pailsėti nuo tuos rutinos, kuria jie matė savo ekrane. Gali būti, kad kūrėjai įvedė naują standartą Hack ‘n Slash žaidimuose ir nuo šiol mes pamatysime daugiau žaidimų su mini-žaidimais.

Kaip jau tikriausiai žinote, žaidimas naudoja Epic Games sukurta variklį Unreal Engine 3. Tačiau bent jau aš nesupratau, kodėl šiam žaidimui buvo parinktas toks galingas variklis – grafika žaidime labai toli nuo idealios, tarkim jeigu lyginti Bulletstorm su savo peizažais ir Alice: Madness Returs su pūtplasčio sienomis, kur matosi blogai užšlifuotos skylės. Šiam žaidimui reikėjo pasirodyti bent jau iki 2008 metų, kai tokia grafiką atrodytų tikrai neblogai ir kai tuo metų tokių panašių žaidimų dar nebuvo.

Valdymas žaidime arti prie tragiško – kūrėjai sulipdė slašeri ir arkadinius šokius, tačiau pamiršo apie subalansuota valdymą. Ir jeigu muštynių scenos dar pakankamai solidžiai atrodo, valdymas nesunkus ir neturintis jokių kombo, kūrėjams galima atleisti dėl šito. Bet tikrai neatleidžiamas dalykas dalis kur Alisai reikia šokinėti – valdymas tiesiog bjaurus, ne gana to, visas šitas valdymas sudėtas į vieną mygtuką, kas jau po 5-10 minučių pradeda atsibosti. Atsibodo ir tai, kad žaidime nėra bosų! Čia tikrai buvo staigmena, ne bosas yra, vienintelis paskutinis, o visi kiti chapterių bosai buvo žūdami cut-scenose.

Galutinį žodį parašyti tikrai sunku. Žaidimas iš meninės pusės tiesiog stebiną – šiais laikais visiems nusipjauti kaip gražiai ir įvairiai turi atrodyti žaidimo pasaulis, bet scenaristai tikrai galėjo padaryti daugiau. Galutinis žodis būtų – jeigu Jums patinka tikrai gražus ir lengvi žaidimai, bandykite – žaidimas Jums. Jeigu Jus esate Hardcore žaidėjas, busite tikrai nepatenkinti žaidimo kokybė.

[Rockstar]

Jo..sita perejau..visai neblogas!