Senstantys tėvai

[4gamers.lt-informacija]

Sveiki , taigi šiandien paatvirausiu , nedaugelis tai supras , daugelis gal ir nusijuoks. Taigi man yra 14 metų , šiuo metu tėvui 45 , mamai 50 po 2 mėnesių. Taigi man tokia baimė , matyti juos senstant , jugi nedaug jau liko ir iki 60 metų , kai bus pražile. Tiesiog neina nusiraminti , nenoriu jų tokių matyti. Gal turite idėjų kaip apie tai negalvoti ar nukreipti mintis? Pasidalinkite savo tėvų amžiumi.

[Gycas]

Džiaukis tiesiog,kad tokiame amžiuje tavo tėvai dar kartu 

Redaguota Sausio 22, 2017, nario Gycas

[4gamers.lt-informacija]

6 minutes prieš, Gycas parašė:

Džiaukis tiesiog,kad tokiame amžiuje tavo tėvai dar kartu 

Nekartu , riejasi belenkaip kiekviena diena. Nebendrauja taip artimai. 

[SoundKid]

Tėvai yra tėvai, pas vienus jauni, pas kitus seni. Pas vienus jau metuose, atrodo dar gražiai, o pas kitus pražilę. Jau čia nieko nepakeisi ir galvot apie tai nereikia. Kitų tėvai miršta dar jiems pilnametystės nesulaukus, o kai kurie jų išvis neturi, tai gyvenk su ta mintim, jog juos dar turi, ir džiaukis tuo kol gali. Manau dar kiekvienas mažiausiai po 20 metų nugyvens, tai Tu jau ir savo šeimą susikūręs būsi, apie kurią galvosi labiau. O kad tėvai riejasi, tai normalu. Šiais laikais pas daugelį tėvai pykstasi, skiriasi ir t.t. Nu bet gyvena žmonės 

[MisterisR]

Verta pagalvoti, apie senelių globos namus, vistiek jau bus seni, žili.

O šiaip tavo metų aš dar galvojau kaip sarge milijoną užkalt, o ne kad tėvai sensta.

[J.D. Stefan]

Duosiu patarimą nuo savo pusės. Siūlyk tėvams keliauti po įvairiausias vietas kartu su tavim, stenkis stebinti kiekvieną dieną, na užtenka ir kas savaite. Nupirk mamai gėlių, tėvui kažką sukontruok mokykloje. Siūlykis visada padėti ir taip taps jie laimingesni ir tuo pačiu tu

[Čystas]

Mano manymu senatvės nereikia bijoti, taip senyvas amžius dažnai suvaržo net ir pačius aštriausius, bei vikliausius. Bet tai vienas iš pagrindinių nuolatinių procesų šiame gyvenime, to neapeisi, nepaslėpsi, nesulėtinsi, tad belieka tik susitaikyti ir priimti. Tai ir žiauri ir tuo pačiu metu nesuvokiamai graži gyvenimo dalis,  apie kurią galvojant atranda daugiau klausimų, nei atsakymų. 

Sielvartavimas šiuo atvėju nėra išeitis, tai veikiausiai tik prives prie depresijos (kas tavo amžiuj pavojingas dalykas,  kai pats dar nesupranti kas esi). Veikiau siūlyčiau parodyt savo tėvam jog jie tau rūpi, praleisti su jais daugiau laiko, kol dar turi tam pakankamai "išteklių", nes įžengus į tolimesnius gyvenimo etapus, galimybių tai padaryti gali vis mažėti, o kartais net ir nebelikti. 

Dabar viską perskaičius, pats susimąsčiau ar skiriu savo mamai, seserim pakankamai laiko ir dėmesio, tad dėkui tau už šią temą. 

[TonyRider]

Patirtis visuomet pravers tau gyvenime, čia kaip tik pliusas, nes turėsi iš ko semtis patarimų.