Edisono lemputes stumia iš namų

[iMusic]

Edisono lemputes stumia iš namų

Dėl energijos taupymo ir klimato apsaugos vykstančios sumaišties naudos vartotojai dar neįžvelgia. Europos Komisijos (EK) nurodymu nuo rugsėjo 1-osios į rinką draudžiama tiekti 100 vatų ir galingesnes kaitinamąsias lempas. Šio tipo lemputės iki 2016 m. pamažu iš rinkos apskritai bus išstumtos. Tačiau ar iš tiesų sumažės namų ūkio išlaidos? Ar neturi trūkumų ir taupiosios elektros lemputės? Skaičiuoja ekonominę naudą

Kaitinamųjų lempučių, kurių išradėju laikomas Tomas Edisonas, pamažu atsisakoma kovojant su klimato kaita ir siekiant mažinti elektros energijos vartojimą. Mat jos išeikvoja daug energijos ir tik apie 5 proc. jos virsta šviesa. Tvirtinama, kad atsisakyti kaitinamųjų lempučių naudinga ir gyventojams. Iki 2020 m. planuojama sutaupyti tiek energijos, kiek jos kasmet reikia 11 mln. namų ūkių, o kiekviena šeima per metus turėtų sutaupyti iki 50 eurų mokesčių už elektros energiją (nelygu namų ūkio dydis ir kokios alternatyvios lemputės pasirinktos). Kiekvienais metais turėtų būti sutaupoma apie 5 mlrd. eurų, jie grįžtų į ES ekonomiką. Tokius duomenis pateikia Europos energetikos komisaras Andris Piebalgas. „Įvertinta, kad Europos Sąjungos mastu iki 2020 m. bus sutaupyta maždaug 39 TWh elektros energijos, palyginti su numatomu energijos kiekiu, kuris tais metais būtų suvartotas, jeigu nebūtų įgyvendinta jokia ekologinio projektavimo priemonė. Lietuvoje pernai buvo suvartotos 9 TWh elektros energijos. Taigi sutaupyta būtų bemaž tiek, kiek Lietuva elektros suvartoja per 4 metus“, – lygino VĮ Energetikos agentūros Energijos efektyvumo ir taupymo skyriaus vedėja Lina Užšilaitytė. Tvirtinama, kad svarbiausias šios priemonės tikslas – sumažinti šiltnamio efektą. Iki 2020 m. ES numato šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją sumažinti 20 proc. – iki 15 mln. tonų CO2 per metus.

Įžvelgia nemažai minusų

Daugelis ES gyventojų dabar renkasi taupiąsias kompaktines fluorescencines lemputės. Pasak L.Užšilaitytės, jos eikvoja iki 80 proc. mažiau elektros energijos nei kaitinamosios, be to, dega 6–10 kartų ilgiau (6–15 tūkst. val.). Apskaičiuota, kad, kaitinamąją lemputę pakeitus taupiąja, per jos veikimo laiką galima sutaupyti maždaug 200 litų. Tačiau taupiąsias elektros lemputes pirkti priversti mūsų šalies gyventojai kol kas skeptiškai vertina jų naudą. „Anksčiau buvau šių lempų šalininkas, jas pirkau ketindamas mažinti elektros energijos sąnaudas. Tačiau patirtis parodė, kad tos lemputės ne tokios jau ir geros“, – pasakojo panevėžietis Vytautas. Pasak vyriškio, nors fluorescencinės lempos iš tiesų eikvoja mažiau elektros energijos, turi ir nemažai trūkumų. „Jos nepalyginti brangesnės už kaitinamąsias, tačiau ne viena mano namuose jau perdegė. Tualete energiją taupančią lemputę pakeičiau kaitinamąja, nes dažnai junginėjama fluorescencinė lempa perdega greičiau. Be to, nemalonu ir tai, kad kol ji įsidega, jau reikia ir užgesinti“, – sakė Vytautas. Jis pastebėjo ir dar vieną liuminescencinės lempos trūkumą: ilgainiui ji pradeda varginti akis. Todėl į stalinę lempą vyras vėl įsuko kaitinamąją.

100 vatų lemputės parduotos

Prekybininkams taip pat tenka išklausyti pirkėjų skundų, kad taupiosios elektros lemputės nepatvarios. Kaip teigė bendrovės „Maxima LT“ atstovė ryšiams su visuomene Renata Saulytė, prekybos centruose ir sandėliuose jau nebelikę 100 W galingumo kaitinamųjų lempučių. Jos visos išpirktos. Nebent kur nors miesteliuose dar būtų galima rasti.

Pasak R.Saulytės, kaitinamųjų lempučių (ne tik 100, bet ir 60 ir 40 W) pardavimas buvo išaugęs rugpjūčio pabaigoje rugsėjo pradžioje, kai pasklido informacija apie EK sprendimą kaitinamąsias lempas išimti iš rinkos. „Mažesnio galingumo kaitinamosiomis lemputėmis dar prekiaujame, jos labai populiarios. Kaitinamųjų lempučių nuperkama 3–4 kartus daugiau nei visų taupiųjų elektros lempų. Tai nulemia kaina. Pati paprasčiausia kaitinamoji lemputė kainuoja nuo keliasdešimt centų, o taupiosios – nuo 3,99 iki 30 litų“, – aiškino R.Saulytė.

Galimas pavojus sveikatai

Specialistai pripažįsta, kad kompaktinės fluorescencinės lempos turi trūkumų. Jos ne iš karto įsižiebia, jų nepatariama dažnai junginėti, naudoti šaltose patalpose. Paprastesnės taupiosios lempos skleidžia nejaukią baltą šviesą. Kalbama ir apie galimą neigiamą poveikį sveikatai. Šios lempos skleidžia ultravioletinius spindulius, kurie, kai kurių medikų manymu, gali būti kenksmingi odai, regėjimui. Dar vienas šių lempų trūkumas – jose yra sveikatai pavojingo gyvsidabrio. Sudužus tokiai lempai, jis gali pasklisti patalpoje. Gyvsidabrio turinčių lempų negalima bet kur išmesti – jas būtina utilizuoti, tad reikia gabenti į pavojingų atliekų konteinerius. Europos šalyse pasigirsta ir diskusijų, kad taupiąsias lempas, nepaisant jų trūkumų, į rinką energingai stumia gamintojai. Kompaktinės liuminescencinės lempos turi alternatyvų. Tai halogeninės lempos, šviesos diodai (LED). Tvirtinama, kad tai gerokai efektyvesnis pasirinkimas. Šviesos diodai energijos apšvietimo sąnaudas sumažintų dešimteriopai, tačiau kol kas nepaplinta dėl aukštos kainos.

www.elektroklubas.lt