Penktadienio Diskusijos

[MrT]

Sveiki, šiandienos tema: Kodėl kaikurie žmonės užsidarę savyje?

P.s. dėl klaidų nepykit, nes rašau iš telefono.

[.lukonic`]

Aš asmeniškai užsidaręs nes visiems vistiek nusispjaut.

[MrT]

Aš asmeniškai užsidaręs nes visiems vistiek nusispjaut.

Plačiau.. Nusispjaut į ką?

[.lukonic`]

Plačiau.. Nusispjaut į ką?

Į mane. Nežinau, tiesiog "savų" aplink niekada neturėjau, yra klasiokai, yra "draugai"(kurie prisimena, kad tu egzistuoji, kai jiems ko nors įsireikia), bet juk jiems visiems iš tikro visiškai nusispjaut kas aš toks ar kaip aš gyvenu. Pas psichologus man buvo nustatymas siaubingai aukštas depresyvumas ir tai puikiai matos, bet ar kam nors rūpi? Niekas nei nepaklausia kaip gyveni, niekas nesupranta, kad visi turi bėdų, o kartais po bėdų išlenda didelės pasėkmės, prie kurių reikia prisitaikyti, bet visiems nusispjaut, nebent padarai ką nors blogo, tada suprantama, gauni visų aplinkinių dėmesį. Štai pavyzdžiui, turėjau alkoholiką tėvą, niekada išviso gyvenime nesu matęs jo blaivo ir tai mane nuo mažų dienų siaubingai paveikė, į alkoholi aš pats net pažiūrėti negaliu. Mokslo metų pabaigoje, klasė darė "tūsą", aš nevykau, nes nesiruošiu sedėti su dar 29 žmonėmis ir žiūrėti kaip jie prisigeria, o už tai, kad neatvykau buvau iškoliotas. Tai ar tai normalu? Ar kas supranta? Visiems nusišikt, liepia šokt pagal jų dūdelę. Aš užsidaręs savyje, nebeprisileidžiu žmonių, bet man taip dabar daug geriau, man laimė yra ramybėje.

[xxxxxxxxxx]

Į mane. Nežinau, tiesiog "savų" aplink niekada neturėjau, yra klasiokai, yra "draugai"(kurie prisimena, kad tu egzistuoji, kai jiems ko nors įsireikia), bet juk jiems visiems iš tikro visiškai nusispjaut kas aš toks ar kaip aš gyvenu. Pas psichologus man buvo nustatymas siaubingai aukštas depresyvumas ir tai puikiai matos, bet ar kam nors rūpi? Niekas nei nepaklausia kaip gyveni, niekas nesupranta, kad visi turi bėdų, o kartais po bėdų išlenda didelės pasėkmės, prie kurių reikia prisitaikyti, bet visiems nusispjaut, nebent padarai ką nors blogo, tada suprantama, gauni visų aplinkinių dėmesį. Štai pavyzdžiui, turėjau alkoholiką tėvą, niekada išviso gyvenime nesu matęs jo blaivo ir tai mane nuo mažų dienų siaubingai paveikė, į alkoholi aš pats net pažiūrėti negaliu. Mokslo metų pabaigoje, klasė darė "tūsą", aš nevykau, nes nesiruošiu sedėti su dar 29 žmonėmis ir žiūrėti kaip jie prisigeria, o už tai, kad neatvykau buvau iškoliotas. Tai ar tai normalu? Ar kas supranta? Visiems nusišikt, liepia šokt pagal jų dūdelę. Aš užsidaręs savyje, nebeprisileidžiu žmonių, bet man taip dabar daug geriau, man laimė yra ramybėje.

Palaikau ir esu tokios pat nuomonės.

[MrT]

Į mane. Nežinau, tiesiog "savų" aplink niekada neturėjau, yra klasiokai, yra "draugai"(kurie prisimena, kad tu egzistuoji, kai jiems ko nors įsireikia), bet juk jiems visiems iš tikro visiškai nusispjaut kas aš toks ar kaip aš gyvenu. Pas psichologus man buvo nustatymas siaubingai aukštas depresyvumas ir tai puikiai matos, bet ar kam nors rūpi? Niekas nei nepaklausia kaip gyveni, niekas nesupranta, kad visi turi bėdų, o kartais po bėdų išlenda didelės pasėkmės, prie kurių reikia prisitaikyti, bet visiems nusispjaut, nebent padarai ką nors blogo, tada suprantama, gauni visų aplinkinių dėmesį. Štai pavyzdžiui, turėjau alkoholiką tėvą, niekada išviso gyvenime nesu matęs jo blaivo ir tai mane nuo mažų dienų siaubingai paveikė, į alkoholi aš pats net pažiūrėti negaliu. Mokslo metų pabaigoje, klasė darė "tūsą", aš nevykau, nes nesiruošiu sedėti su dar 29 žmonėmis ir žiūrėti kaip jie prisigeria, o už tai, kad neatvykau buvau iškoliotas. Tai ar tai normalu? Ar kas supranta? Visiems nusišikt, liepia šokt pagal jų dūdelę. Aš užsidaręs savyje, nebeprisileidžiu žmonių, bet man taip dabar daug geriau, man laimė yra ramybėje.

Didelis + tau už tavo atvirumą. Tiesa sakant skaitau ir viskas sutampa beveik su manimi nėra savų.. Gal tik vienas kitas. Ir pavyzdžiui mano klasiokai kaikurie tai tikri ... Visiškai jiems *Myliu SuperGames.lt* kaip tu gyveni ir panašiai jie tik žiūri kaip pasijuokt iš tavo nelaimių ir smerkti kiekvieną tavo pasiekimą... Turiu gal tik 3 draugus su kuriais galiu buti atviras ir kurie paklausia dažnai: kaip sekas ir panašiai. Nežinau kodėl, bet kuo toliau tuo labiau norisi būti uždaram, apsiriboti dviveidžių ir pnš.

P.s. Man tavo ir kiekvieno kito žmogaus nuomonė yra svarbi tai jei norėsite pasikalbėti galite būti su manimi atviri

P.P.S. tai neliečia bent jau daugumos merginų, nes su jom gali buti atviras ir tikrai supranta.

[.lukonic`]

Didelis + tau už tavo atvirumą. Tiesa sakant skaitau ir viskas sutampa beveik su manimi nėra savų.. Gal tik vienas kitas. Ir pavyzdžiui mano klasiokai kaikurie tai tikri ... Visiškai jiems *Myliu SuperGames.lt* kaip tu gyveni ir panašiai jie tik žiūri kaip pasijuokt iš tavo nelaimių ir smerkti kiekvieną tavo pasiekimą... Turiu gal tik 3 draugus su kuriais galiu buti atviras ir kurie paklausia dažnai: kaip sekas ir panašiai. Nežinau kodėl, bet kuo toliau tuo labiau norisi būti uždaram, apsiriboti dviveidžių ir pnš.

P.s. Man tavo ir kiekvieno kito žmogaus nuomonė yra svarbi tai jei norėsite pasikalbėti galite būti su manimi atviri

Taip, labai knisa tas žmonių "ai če ant bejerio pastūmsiu, taigi draugai". Po ligos atėjau į mokykla, klasiokai ne "Labas", o "Kur buvai dūxas?". Bet aišku tokiu tonu, kad čia ai pajuokaujam, gi draugai. Nors čia aišku nieko baisaus, tiesiog šiaip apmaudu, koks mūsų visuomenės bendravimas dabar yra. Baisiau, kai būna rimtos patyčios. Aš mažas buvau labaaaaaai storas, žinoma, beveik visa mokykla iš manęs dėl to juokės ir tyčiojos, kartą buvo ir truputi prilupę. Dabar labai džiaugiuosi, kad pasitaisiau(nors ir vis dar storas), žmonės nebelabai drįsta iš manęs rimtai pasityčiot, o jeigu ir išdrįsta, kartą ar kitą priremti prie sienos ir gražiai paprašyti, nustoja, tačiau juk yra ir silpnų žmonių, kurie už save negali pastovėti, va tada jau aklakelis.

Ankščiau aš galvojau irgi taip, oi čia turiu daug draugų, viskas fainiai, visada aš čia jų turėsiu, ankščiau net buvau "anekdotų karalius", visi sakydavo, kad aš moku labai juokingai pasakot, bet kuo toliau, tuo labiau mačiau, kokie ten tie mano "draugai", kažkaip susiprotėjau, nepasiunčiau aš jų, tačiau tiesiog po truputi atsiskyriau, atsiskyriau, gal dabar ir galiu drąsiai teigti, kad čia kur gyvenu, mano vienintelis draugas yra šuo, tačiau bent jau jis džiaugiasi mane pamatęs, o ne iškolioja.

 

 

Labai džiaugiuosi, kad yra ir daugiau bendraminčių čia

Redaguota Rugpjūčio 28, 2015, nario .lukonic`

[MrT]

Taip, labai knisa tas žmonių "ai če ant bejerio pastūmsiu, taigi draugai". Po ligos atėjau į mokykla, klasiokai ne "Labas", o "Kur buvai dūxas?". Bet aišku tokiu tonu, kad čia ai pajuokaujam, gi draugai. Nors čia aišku nieko baisaus, tiesiog šiaip apmaudu, koks mūsų visuomenės bendravimas dabar yra. Baisiau, kai būna rimtos patyčios. Aš mažas buvau labaaaaaai storas, žinoma, beveik visa mokykla iš manęs dėl to juokės ir tyčiojos, kartą buvo ir truputi prilupę. Dabar labai džiaugiuosi, kad pasitaisiau(nors ir vis dar storas), žmonės nebelabai drįsta iš manęs rimtai pasityčiot, o jeigu ir išdrįsta, kartą ar kitą priremti prie sienos ir gražiai paprašyti, nustoja, tačiau juk yra ir silpnų žmonių, kurie už save negali pastovėti, va tada jau aklakelis.

Ankščiau aš galvojau irgi taip, oi čia turiu daug draugų, viskas fainiai, visada aš čia jų turėsiu, ankščiau net buvau "anekdotų karalius", visi sakydavo, kad aš moku labai juokingai pasakot, bet kuo toliau, tuo labiau mačiau, kokie ten tie mano "draugai", kažkaip susiprotėjau, nepasiunčiau aš jų, tačiau tiesiog po truputi atsiskyriau, atsiskyriau, gal dabar ir galiu drąsiai teigti, kad čia kur gyvenu, mano vienintelis draugas yra šuo, tačiau bent jau jis džiaugiasi mane pamatęs, o ne iškolioja.

Oho, na, kad tie mano "klasiokai" grįžus po ligos taip apsidžiaugia pamatę... neisivaizduoji... Bet čia tai jau virš visko... Žinai toki drauga išmeti iš realybės (egzistavimo), o jei lenda tai pliausku duodi ir toliau gyveni... (nors aš prieš smurtą). Tau reikia būtinai surasti kažką su kuo galėtukm pasikalbėti nes žmogui tas būtina, o tarp tokio kolektyvo kaip tavo tai nu ... Žiauru, gaila net pasidarė.

Aš tai sugebu buti ant tiek atsijunges nuo visuomenės kad nekreipiu dėmesio vpš į aplinkinius.. Kad ir kas lenda ar erzina, bet kai supygdo tai geriau jau bėgt nuo manęs.

[xOzer.]

Į mane. Nežinau, tiesiog "savų" aplink niekada neturėjau, yra klasiokai, yra "draugai"(kurie prisimena, kad tu egzistuoji, kai jiems ko nors įsireikia), bet juk jiems visiems iš tikro visiškai nusispjaut kas aš toks ar kaip aš gyvenu. Pas psichologus man buvo nustatymas siaubingai aukštas depresyvumas ir tai puikiai matos, bet ar kam nors rūpi? Niekas nei nepaklausia kaip gyveni, niekas nesupranta, kad visi turi bėdų, o kartais po bėdų išlenda didelės pasėkmės, prie kurių reikia prisitaikyti, bet visiems nusispjaut, nebent padarai ką nors blogo, tada suprantama, gauni visų aplinkinių dėmesį. Štai pavyzdžiui, turėjau alkoholiką tėvą, niekada išviso gyvenime nesu matęs jo blaivo ir tai mane nuo mažų dienų siaubingai paveikė, į alkoholi aš pats net pažiūrėti negaliu. Mokslo metų pabaigoje, klasė darė "tūsą", aš nevykau, nes nesiruošiu sedėti su dar 29 žmonėmis ir žiūrėti kaip jie prisigeria, o už tai, kad neatvykau buvau iškoliotas. Tai ar tai normalu? Ar kas supranta? Visiems nusišikt, liepia šokt pagal jų dūdelę. Aš užsidaręs savyje, nebeprisileidžiu žmonių, bet man taip dabar daug geriau, man laimė yra ramybėje.

Zmogus ismanantis gyvenima ir pati save. 

Buvau cia neseniai padares testa internetu del depresijos. Tai pagal testo rezultatus raso, kad turiu severe depression. Manau laikas butu apsilankyti pas psichologa kol nevelu, bet bijau. Tikriausiai prirasys visokiu vaistu, irasys i sveikatos knygele, kad su kazkokia nestabilia psichika, tai velniai zino, tikriausiai pakenks ateityje (darbas, aplinkiniai t.t.). Butu gerai, jeigu papasakotum kaip ten kas vyko ir ka dare tau psichologas.

[.lukonic`]

Oho, na, kad tie mano "klasiokai" grįžus po ligos taip apsidžiaugia pamatę... neisivaizduoji... Bet čia tai jau virš visko... Žinai toki drauga išmeti iš realybės (egzistavimo), o jei lenda tai pliausku duodi ir toliau gyveni... (nors aš prieš smurtą). Tau reikia būtinai surasti kažką su kuo galėtukm pasikalbėti nes žmogui tas būtina, o tarp tokio kolektyvo kaip tavo tai nu ... Žiauru, gaila net pasidarė.

Panašiai aš ir padariau, tik vietoj to, kad ištrinčiau juos iš savo egzistavimo, išsitryniau pats, bet gailėt manęs tikrai nereikia, juk yra žmonių su rimtomis problemomis, rimtomis ligomis, katastrofinėm nelaimėm ir netektim, tokių žmonių gailėt reikia, o man... Man viskas gerai. Draugų neturiu čia, turiu kelis internete. Su jais visada pasikalbu. Ir jie manau geriausi klausytojai, juk nei jiems kas už tai moka, nei jie ką už tai apskritai gauna, nei jie ko tikisi. Geriausia būna vakarais, susirangai lovoje, pamatai, kad koks draugas vis dar prisijungęs ir tu puikiai žinai, kad jis visada tavęs išklausys, kad ir kokias absurdiškas nesąmones jam rašysiu, o tada galėsiu klausytis jo nesąmonių.

[MrT]

Zmogus ismanantis gyvenima ir pati save.

Buvau cia neseniai padares testa internetu del depresijos. Tai pagal testo rezultatus raso, kad turiu severe depression. Manau laikas butu apsilankyti pas psichologa kol nevelu, bet bijau. Tikriausiai prirasys visokiu vaistu, irasys i sveikatos knygele, kad su kazkokia nestabilia psichika, tai velniai zino, tikriausiai pakenks ateityje (darbas, aplinkiniai t.t.). Butu gerai, jeigu papasakotum kaip ten kas vyko ir ka dare tau psichologas.

Ne nebijok tikrai ne Jis bus kaip tavo draugas tik norės padėt tau. Bet jeigu aišku labai blogai tai sako duoda pailsėt sanatorijose ir pnš.

Bet tie psichologai kai kurie... tėvai nuvežė pas gerą psichologę ir ka pasakiau ta žinojo tėvai ir pnš. Viskas buvo aišku slapta, bet per laiką suvokiau ir karta pasinaudojau tuom kadangi jau buvau suprates kad ka ten jai pasakysiu bus žinoma tėvam tai gerai isduriau psichologę ir tėvus

Redaguota Rugpjūčio 28, 2015, nario MrT

[.lukonic`]

Zmogus ismanantis gyvenima ir pati save. 

Buvau cia neseniai padares testa internetu del depresijos. Tai pagal testo rezultatus raso, kad turiu severe depression. Manau laikas butu apsilankyti pas psichologa kol nevelu, bet bijau. Tikriausiai prirasys visokiu vaistu, irasys i sveikatos knygele, kad su kazkokia nestabilia psichika, tai velniai zino, tikriausiai pakenks ateityje (darbas, aplinkiniai t.t.). Butu gerai, jeigu papasakotum kaip ten kas vyko ir ka dare tau psichologas.

Nieko garantuoti negaliu, visokių psichologų yra, galbūt pakliūsi ir ant tokio, kuris tik prirašys vaistų. Man tiesiog mokykloje reikėjo visiems atlikti porą psichologinių testukų, pažiūrėti mokinių psichiką, man padarius tuos testukus, liepė per pamokas eiti pas psichologą, ten man davė krūvą testų, ir kurį tik besprendžiau, visi rodo tik gilią depresiją. Žinoma ir daugybę kitokių požymių kaip uždarumas, socialinė baimė, nepasitikėjimas žmonėmis, nematymas gyvenimo prasmėje ir t.t., bet labiausiai išryškėja depresija. Psichologas, be testų, tiesiog su manim kalbėjos, klausinėjo visko apie gyvenimą, o aš ką manau tą ir sakau. Sakė mane šitaip bijo palikt, todėl reikės eit ten dažniau Jeigu turi kokių artimų, visada su jais kalbėkis, susirask kokį panašų, vienišą draugą, ne tik sau pasigelbėsi, bet ir jam padėsi, pasikalbėsit abudu. O jeigu nieko nerandi, būtinai eik pas psichologą, nesikankink savęs, jeigu pats matai, kad nėra gerai.

Redaguota Rugpjūčio 28, 2015, nario .lukonic`

[MrT]

Panašiai aš ir padariau, tik vietoj to, kad ištrinčiau juos iš savo egzistavimo, išsitryniau pats, bet gailėt manęs tikrai nereikia, juk yra žmonių su rimtomis problemomis, rimtomis ligomis, katastrofinėm nelaimėm ir netektim, tokių žmonių gailėt reikia, o man... Man viskas gerai. Draugų neturiu čia, turiu kelis internete. Su jais visada pasikalbu. Ir jie manau geriausi klausytojai, juk nei jiems kas už tai moka, nei jie ką už tai apskritai gauna, nei jie ko tikisi. Geriausia būna vakarais, susirangai lovoje, pamatai, kad koks draugas vis dar prisijungęs ir tu puikiai žinai, kad jis visada tavęs išklausys, kad ir kokias absurdiškas nesąmones jam rašysiu, o tada galėsiu klausytis jo nesąmonių.

Tai labai gerai kad turi tokių tikrų draugų, kad ir internete, svarbu kad jie suprastu tave palaikytų bėdose, išklausytu, žmogus turi turėti kažką į ką galima būtų "atsiremti". O kaip manai gal manyje bėda kad taip atsiriboju visų?

Aš tai žinau kad man depresija dėl 2 dalykų, ir tai neišgydoma, bet gyvenu kol dar galiu "tvirtai stovėti", o man ta psichologė nustatė labai gera būseną - vien dėl to kad moku atsiriboti nuo visko ir niekam nesakau taip kaip yra ištikrųjų.

[.lukonic`]

Tai labai gerai kad turi tokių tikrų draugų, kad ir internete, svarbu kad jie suprastu tave palaikytų bėdose, išklausytu, žmogus turi turėti kažką į ką galima būtų "atsiremti". O kaip manai gal manyje bėda kad taip atsiriboju visų?

Kas čia yra teisus, tai jau nežinau. Ne aš gyvenimą kūriau, nežinau, kaip jis privalo atrodyti. Tačiau aš darau taip, kaip man atrodo teisinga. Aš atsiriboju nuo geriančių ir pasisveikinimą pakeitusių į įžeidimą žmonių. Nesiruošiu įsilieti į šią visuomenę, nesvarbu, ar aš dėl to atrodysiu paskutinis kvailys, ar nuo to kentės mano gyvenimas, bet aš pasirinkau savo, man atrodantį, teisingą kelią, ir gyvenu taip, kaip noriu. Tačiau kas čia teisus, sakau, tikrai negaliu pasakyti. Galbūt mes, žmonės, tam milijonus ar kiek ten metų vystėmės būtent tam, kad kraują užpiltuve alkoholiu, būtume vienas kitam grubūs ir pistumėmės ant kiekvieno kampo kai mums yra vos 14 metų. Na, tokiu atveju, aš esu gamtos klaida ir nuo evoliucijos nukrypau.

[MisterisR]

Aš už tai kad žmogus turi neatskleisti savęs iki galo, turėtum būt šiektiek uždaras, bet ir nevisiškai. O kurie užsidarę tai T man galit rašyt 24/7 išklausysiu visų bėdas, gal palengvės.

[dasngajslsadgds]

Kas čia yra teisus, tai jau nežinau. Ne aš gyvenimą kūriau, nežinau, kaip jis privalo atrodyti. Tačiau aš darau taip, kaip man atrodo teisinga. Aš atsiriboju nuo geriančių ir pasisveikinimą pakeitusių į įžeidimą žmonių. Nesiruošiu įsilieti į šią visuomenę, nesvarbu, ar aš dėl to atrodysiu paskutinis kvailys, ar nuo to kentės mano gyvenimas, bet aš pasirinkau savo, man atrodantį, teisingą kelią, ir gyvenu taip, kaip noriu. Tačiau kas čia teisus, sakau, tikrai negaliu pasakyti. Galbūt mes, žmonės, tam milijonus ar kiek ten metų vystėmės būtent tam, kad kraują užpiltuve alkoholiu, būtume vienas kitam grubūs ir pistumėmės ant kiekvieno kampo kai mums yra vos 14 metų. Na, tokiu atveju, aš esu gamtos klaida ir nuo evoliucijos nukrypau.

Lietuvoje daugiausiai taip, toj pačioj Norvegijoj žmonės kai pamato ,kad tu ateini į perėjos puse, sustoja ,o Lietuvoje prieini ir lauki 30min kol nuvažiuos visos

Redaguota Rugpjūčio 28, 2015, nario Katinukas'

[xOzer.]

 

Nieko garantuoti negaliu, visokių psichologų yra, galbūt pakliūsi ir ant tokio, kuris tik prirašys vaistų. Man tiesiog mokykloje reikėjo visiems atlikti porą psichologinių testukų, pažiūrėti mokinių psichiką, man padarius tuos testukus, liepė per pamokas eiti pas psichologą, ten man davė krūvą testų, ir kurį tik besprendžiau, visi rodo tik gilią depresiją. Žinoma ir daugybę kitokių požymių kaip uždarumas, socialinė baimė, nepasitikėjimas žmonėmis, nematymas gyvenimo prasmėje ir t.t., bet labiausiai išryškėja depresija. Psichologas, be testų, tiesiog su manim kalbėjos, klausinėjo visko apie gyvenimą, o aš ką manau tą ir sakau. Sakė mane šitaip bijo palikt, todėl reikės eit ten dažniau Jeigu turi kokių artimų, visada su jais kalbėkis, susirask kokį panašų, vienišą draugą, ne tik sau pasigelbėsi, bet ir jam padėsi, pasikalbėsit abudu. O jeigu nieko nerandi, būtinai eik pas psichologą, nesikankink savęs, jeigu pats matai, kad nėra gerai.

 

Echhh... Bet vaistus jau prirasys ilgam, ar ne? O daznai lankytis irgi nebenoriu, rutina mane ir taip zudo. 

 

Redaguota Rugpjūčio 28, 2015, nario xOzer

[MrT]

Žodžiu rakiname temą, galop dar noriu pridurti kad yra dvi Auksinės taisyklės :

1.Niekam neatskleisk visko ką žinai.

2. ............

Tikriausiai dar pirmadienį surengsiu kažką panašaus, laisvalaikiu padiskutuoti įvairiais klausimais.

O kas nori pasikalbėti atvirai tai galite rašyti man PM, viska apie ką kalbėsime žinos tik aš jūs ir tie kas valdo visa žinučių šifravimo reikalą, Labos nakties ir Gerų likusių atostogų, kad ir kiek jų beliko

Redaguota Rugpjūčio 28, 2015, nario MrT

[.lukonic`]

Echhh... Bet vaistus jau prirasys ilgam, ar ne? O daznai lankytis irgi nebenoriu, rutina mane ir taip zudo.

 

Nesibaimink dėl tų vaistų, nieko šlykštaus vistiek neduos, gausi nebent kokias nors raminamas tabletes. Bent jau kalbu tą, ką pats gavau. Prieš mokykla išgeriu tų tablečių, prakenčių mokykla, parvažiuoju namo ir vėl džiaugiuosi ramybe.

 

Žodžiu rakiname temą, galop dar noriu pridurti kad yra dvi Auksinės taisyklės :

1.Niekam neatskleisk visko ką žinai.

2. ............

Tikriausiai dar pirmadienį surengsiu kažką panašaus, laisvalaikiu padiskutuoti įvairiais klausimais.

O kas nori pasikalbėti atvirai tai galite rašyti man PM, viska apie ką kalbėsime žinos tik aš jūs ir tie kas valdo visa žinučių šifravimo reikalą, Labos nakties ir Gerų likusių atostogų, kad ir kiek jų beliko 

Labanakt, rakinu tada tema.

Redaguota Rugpjūčio 28, 2015, nario .lukonic`