Forumo paieška

Neseniai MSI išleido pirmaji vadinamosios „MiniLED“ technologijos nešiojamąjį kompiuterį „Creator 17“. Tačiau daugiau pasigylinus paaiškėjo, kad tai nėra tikras neorganinių LED pikselių ekranas, o LCD ekranas, kuriame naudojamos 240 lokalaus pritemdymo zonos. Tai visiškai skirtingos technologijos kaip diena ir naktis. Nemalonu kai gamintojai naudoja apgaulingus prekių ženklų pavadinimus imituojant pažangesnes technologijas dėl pelno vietoj to, kad tikrai siektų inovacijų. „Apple“ ir kiti gamintojai tikrųjų planuoja naudoti daug geresnę tikrąją „Mini-LED“ technologiją nei reguliuojamos zonos LCD ekranai ir Apple pasamdė 300 inžinierių kurti „MicroLED“ ekranus naujiems produktams. Lokalios pritemdymo zonos (LDZ) turi svarbių pranašumų palyginti su šiuo metu naudojamais vieno apšvietimo tradiciniais ekranais - juoda spalva gali būti tikrai juoda atsižvelgiant į LDZ skaičių, padidėjo ryškumas, o iš dalies veikiantis apšvietimas eikvoja mažiau energijos. Skystųjų kristalų ekranai neturi tendencijos kaip OLED „sudegti“. Tačiau dabartiniai OLED ekranai vis tiek yra geresni. Neorganinių šviesos diodų (ILED) „MicroLED“ ir „MiniLED“ technologija visiškai skiriasi nuo to, ką MSI vadina „MiniLED“. ILED ekranai iš principo yra labai panašūs į organinius LED (OLED) ekranus - šviečia tik reikalingi pikseliai, spalvos yra labai ryškios ir sodrios, juoda išlieka juoda ir dėl šių priežasčių tokių ekrano energijos taupumas yra neprilygstamas. Šviesos diodai gali pasiekti didelį ryškumą ir geresni HDR vaizdą nei bet kuri kita LCD technologija. Taip pat dėl paprastesnės architektūros jie gali būti labai ploni, lankstūs ir lengvi, skirtingai nei LCD. Skirtumas yra tas, kad organinių šviesos diodų tarnavimo laikas yra trumpesnis, ypač mėlynų pikselių (žali ir raudoni mažesnės energijos pikseliai atitinkamai genda lėčiau), todėl ekranas po kurio laiko tampa rausvas ir praranda ryškumą. Neorganinės medžiagos iš prigimties dėl paprastesnės cheminės sudėties yra labai atsparios degradacijai, ypač jei nėra perkaitimo / per didelės elektros srovės, šviesos diodai gali veikti neribotą laiką. ILED gali būti nepaprastai galingi ir ryškus. „Samsung“ teigia, kad pirmieji komerciškai prieinami „MicroLED“ ekranai gali pasiekti 4000 nitų ir vėliau žadama net 10 000 nitų ryškumą. Be to, ilgainiui ILED ekranų gamybos kainos gali būti daug mažesnės nei brangus OLED: https://www.profolus.com/topics/microled-advantages-and-disadvantages/ Taigi kodėl Mini /MicroLED“ ekranams taip ilgai nepasirodo rinkoje jei jie yra tokie geri? Neorganinius LED ekranus, ypač „MicroLED“, sunku pagaminti, nes šviesos diodų tokiais smulkiais dydžiais gamyba yra kebli , kad būtų užtikrinta didelė skiriamoji geba mažiems ekranams. Taigi dėl šių priežasčių „MiniLED“ ekranai pasirodys anksčiau ir didesniuose ekranuose. „Sony“ ir „Samsung“ jau naudojo šią technologiją prabangiems televizoriams. Kaip sako pavadinimas, „Mini“ yra mažas, apie 100 μm dydžio, o „Micro“ - dar mažesnė LED technologija, senesniuose LED televizoriuose buvo naudojami didžiausi šviesos diodai. https://semiengineering.com/microleds-the-next-revolution-in-displays/ Net jei vietinės pritemdymo zonos būtų tokio dydžio kaip pikseliai, jos vis tiek švaistytų energiją filtruodamos šviesą ir apribotų ryškumo potencialą. Taigi neorganiniai ir organiniai LED ekranai vis tiek būtų efektyvesni. Kitas savaime apšviečiamų pikseliu privalumas yra tas, kad juos galima gaminti pasirinkus įvairius bangos ilgius (spalvas) arba šiuo atveju spalvų atspalviai neapsiriboja tradiciniais ekrano apribojimais dėl RGB filtravimo / apšvietimo LED spektro technologijos būdingų trūkumų. Balto LED apšvietimo spalvų atkūrimo tikslumas (CRI ar CQS) populiariausiuose yra tik 70–80 CRI (ar net žemesnio) ir spektras iš tikrųjų neatitinka Saulės ir halogeninių lempų tobulo 100 procentų spalvų atkūrimo, nes joms trūksta, pavyzdžiui ciano ir gilesnės raudonos atspalvių. Yra brangūs LED šviesos šaltiniai, naudojantys tris skirtingus fosforus ir violetinius emiterius, o ne mėlynus, kad gautų pilnesnį 95 spektrą, o kai kurie retai pasiekia net 99 CRI. Yra ekranų, kurie gali atkurti platesnę spalvų gamą nei įprasti RGB (raudonos žalios ir mėlynos) spalvų pikselių ekranai naudojantys papildomas spalvas, tokias kaip geltona, rožinė ir žydra, taip padidindama rodomų spalvų diapazoną matomą žmogaus akiai. Įdomus faktas yra tas, kad kai kurie žmonės yra tetrachromatai ir gali matyti ketvirtą spalvą, todėl ryškiau suvokia geltonas spalvas ir vietoj 1 milijono mato 100 milijonų atspalvių. Antirefleksinės dangos ant ekranų yra dar vienas būdas dar labiau pagerinti kontrastą ir pašalinti akinančius atspindžius (matinis ekranas nesąmonė). Vieno sluoksnio AR danga arba geresnė daugiasluoksnė danga turi didelių privalumų, palyginti su nepadengtu stiklu. Nepadengtas stiklas atspindi 4% įeinančios šviesos ir dar 4% pereinant iš stiklo į orą. Modernios AR daugiasluoksnės dangos gali sumažinti šiuos atspindžius iki 1%. Idealiu atveju abi stiklo pusės turėtų būti padengtos gamybos metu. Kitas dalykas MSI LDZ ekranų technologija yra prieinama tik 4K 60Hz ekrano versijoje, ar taip pat „Full HD 144hz“? Mano nuomone tie 4K nešiojamuose kompiuteriuose ir telefonų ekranuose yra overkill, ypač turint omenyje tai, kad daugelis turi regėjimo trūkumų. Daug svarbiau yra ekrano kadrų atnaujinimo dažnis ne tik žaidimams, bet ir sklandesnėms animacijoms bei judesiui ekrane. Vienas mitas, kuris turi pasibaigti, yra tai, kad akis nemato didesnio nei 60Hz dažnio. Įrodyta moksliškai, kad žmonės gali aptikti kur kas greitesnius judesius, o mūsų išgyvenimas priklauso nuo greito reagavimo, pavyzdžiui, vairuojant ar išvengiant pavojaus. 144 Hz ekrano animacijos yra sklandesnės. Patyrę žaidėjai, žaidę su 240 Hz ir net 300 Hz monitoriais, negali pakęsti lėtesnių ekranų. Todėl 1080p 144Hz parinktis yra labiau pagrįsta nei 4K 60hz. Nebent įmanoma padidinti atnaujinimo dažnį sumažinant raišką. Gal dar yra neminėti „Creator 17“ nešiojamojo kompiuterio „MiniLED“ privalumai / trūkumai?