"Iliustruotasis Mokslas" Nr. 10 - 2011, spalis.

[Polynomus]

Iliustruotasis

mokslas

1 Psl.

Ar Saulės užtemimai visuomet trunka vienodai?

Mėnulis ir saulė juda pailgomis orbito-

mis. Ar tai turi įtakos Saulės užtemimų

trukmei? Ar ji visuomet vienoda?

Visiškas Saulės užtemimas - tai bene labiau-

siai kvapa gniaužiantis gamtos reiškiniys. Vos

tik Mėnulis visiškai uždengia Saulę, dangus

užtemsta ir pasirodo žvaigždės. Deja, visiški

Saulės užtemimai netrunka labai ilgai.

Ilgiausi tęsiasi 7 minutes ir 31 sekundę,

tačiau dauguma baigiasijau po kelių

minučių.

Saulės užtemimų trukmė skiriasi todėl,

kad Žemės ir Mėnulio orbitos yra pailgos,

arba elipsinės. Tai ypač pasakytina apie

Mėnulį, kurio atstumas nuo Žemės kinta nuo

363 tūkst. kilometrų artimiausiame taške

(perigėjuje) iki 406 tūkst. kilometrų toli-

miausiame taške (apogėjuje). Kitaip tariant,

žiūrint iš žemės, perigėjuje Mėnulio diskas

būna 12 procentų didesnis negu apogėjuje.

Žemės orbita taip pat kiek pailga, tačiau

mažiausias ir didžiausias atstumas nuo

Saulės skiriasi tik 3,4 procento.

Liepos mėnesį Žėmė labiausiai nutolsta

nuo Saulės ir todėl tuo metu Saulės diskas

žiūrint iš Žemės, yra mažiausias. Jeigu

visiškas Saulės užtemimas vyksta liepą,

Mėnulis yra arčiausiai Žemės ir jo diskas

didelis, todėl Saulės užtemimas būna ilgas.

Būtent taip nutiko 2009 metų liepos 22

dieną, kai visišką Saulės užtemimą buvo

galima matyti, pvz., Kinijoje. Kai kuriose

vietovėse užtemimas truko 6 minutes ir 39

sekundes ir buvo ilgiausias Saulės

užtemimas šiame amžiuje. Iš tikrųjų tokie

ilgi užtemimai vyskta labai retai, tad ilgesnio

kaip septynių minučių Saulės užtemimo teks

laukti iki 2150 metų.

Visišką Saulės užtemimą turime

galimybę stebėti tik tada, kai Mėnulis yra

palyginti arti perigėjaus ir jo diskas didelis.

Tačiau dažniausiai Mėnulis yra per toli nuo

Žemės ir negali visiškai uždengti Saulės dis-

ko. Tuomet matome vadinamajį žiedinį

Saulės užtemimą, kurio metu Saulė atrodo

kaip ryškus žiedas aplink Mėnulį. Apie 60

procentų visų Saulės užtemimų būna

žiediniai. Visiškas arba žiedinis užtemimas

trunka tik nedidelę dalį bendro Saulės

užtemimo laiko.

Saulės diską Mėnulis kerta per dvi-tris

valandas, ir dažniausiai Saulės užtemimas

būna dalinis. Kai Mėnulis yra arti Žemės, jis,

žinoma, slenka greičiau ir todėl trumpiau

dengia saulę. Tačiau tiksliai apskaičiuoti

Saulės užtemimo trukmę yra gana

sudėtinga, nes būtina atsižvelgti ir į Saulės,

ir Mėnulio regimajį dydį danguje, ir į greitį,

kuriuo Saulė ir Mėnulis prasilenkia.

Ar pemza tikrai plūduriuoja vandenyje?

Net vaikas žino, kad įmestas į vandenį akmuo

nuskęsta. Tačiau esama išimčių, iš jų labiausiai

žinoma pemza - porėta, pilkšva, labai lengva uo-

liena.

Tokį pemzos lengvumą nulemia didelė dalį jos

tūrio užimantys mažyčiai dujų burbuliukai. Šie

burbuliukai yra vulkaninės kilmės. Pemza

formuojasi, kai sprogstant ugnikalniui išsiveržia

labai karštos lavos. Jai labai sparčiai auštant, slėgis

smarkiai sumažėja, todėl lavoje ištirpusios dujos

(pvz., anglies dvideginis) labai staigiai

pereina iš skystos fazės į dujinę ir uolienai

greitai atvėsus lieka joje mažų burbuliukų

pavadilu. Taip susidaro medžiaga, kurios

tankis tik 0,25 g/cm3 (vandens tankis

1 g/cm3). Pemzos tankis priklauso nuo jos

susidarymo sąlygų, todėl kai kada ji gali būti ir

per sunki plūduriuoti. Be to, pemza sugeria

vandenį, todėl po kurio laiko pasunkėjusi gali

nugrimzti į dugną.

2 Psl.

Ar mutuoja beždžionių

patinų balsai?

Berniukų balsai patiria mutaciją. O ar

mutuoja jaunų beždžionių balsai?

Žmonių ir beždžionių kvėpavimo takai veikia

kaip lankstus organas, galintis skleisti garsą.

Oras iš plaučių stumiamas pro gerklas su balso

stygomis ir sklinda toliau gerklės, burnos ir

nosies ertmėmis. Galutinai garsą suformuoja

lūpos. Be to, daugelio beždžionių kaklo

šonuose yra oro maišai, jie taip pat lemia

balsą.

Berniukams pasiekus tam tikra amžių, jų

kraujyje padaugėja testosterono ir subręsta jų

lytinės ląstelės. Testosteronas veikia gerklose

esančius receptorius, verčia juos augti, todėl

balso stygos pastorėja ir pailgėja. Dėl šios

priežasties berniukų balsai per trumpą laiką

pasikeičia, tampa sodresni ir stipresni. Kitaip

tariant - mutuoja.

Apie beždžionių skleidžiamo garso

susidarymą žinome mažiau. Tačiau pastebėta,

kad jauniems patinams augant stiprėja ir jų

balsas. Taip pat žinoma, kad beždžionės turi

gerklas ir kad šių augimas skatinamas, kai

jauni patinai pasiekia lytinę brandą. Tada jie

gali skleisti dar stipresnius garsus, tad galima

sakyti, kad jų balso organas mutuoja.

Beždžionių staugūnų, galinčių skleisti labai

stiprius garsus, poliežuvinis kailas užauga

ypač didelis.

Kaip susidaro

garsinis smūgis?

Garso bangos nuo lėktuvo sklinda

visomis kryptimis, tačiau lektuvui

judant kartu juda ir lėktuvo

skleidžiamos bandos. Šitaip

bangos yra slegiamos. Lėktuvo

greičiui didėjant, atstumas tarp

garso bangų viršaus ir apačios

mažėja. Lėktuvui pasiekus garso

greitį, t.y. 1220 km/h, garso

bangos lėktuvo priekyje suspaudžiamos

į smuginės bandos formos sieną.

Paprastai šios smūginės bangos

nematyti, tačiau tam tikromis

oro sąlygomis ji matoma kaip

kūgio formos piltuvas, sudarytas

iš mažyčių vandens lašelių,

susikondensavusių dėl sumažėjusio

slėgio tarp dviejų garso bangų.

Kuo didesnis lėktuvo greitis, tuo

smailesnis garso bangų kūgis

susidaro. Stipriai suspaustoms

garso bangoms pasiekus žemę,

girdimas sprogimas. Garsas - tai

ausies jaučiami oro slėgio virpesiai.

Judėdamas greičiau už garsą

lėktuvas kartu tempia daug garsinių

smūgių. Smūgis gali būti

labai garsus, todėl "Concorde"

lėktuvui garso barjerą viršyti

buvo leidžiama tik virš vandenyno.

[nHN]

Daugiau tokių!

[psiixas]

Patiko, kurk toliau.