Peršokti į turinį
  • ŽAIDIMAI
  • , ŽAIDIMAI
  • ŽAIDIMAI

Žmogaus žaigždė Aidas Marčėnas


HHH3

Ši tema yra neaktyvi. Paskutinis pranešimas šioje temoje buvo prieš 4302 dienas (-ų). Patariame sukurti naują temą, o ne rašyti naują pranešimą.

Už neaktyvių temų prikėlimą galite sulaukti įspėjimo ir pranešimo pašalinimo!

Recommended Posts

Aidas Marčėnas

Žmogaus žvaigždė

Eilėraščiai

Skaitmeninta iš knygos: Šarūnas Leonavičius, Aidas Marčėnas. Žmogaus žvaigždė. Vilnius: Žara, 2004.

ISBN 978-5-430-05863-0

Kūrinys suskaitmenintas vykdant ES struktūrinių fondų remiamą projektą „Pagrindinio ugdymo pirmojo koncentro (5–8 kl.) mokinių esminių kompetencijų ugdymas“, 2012

http://mkp.emokykla.lt/ebiblioteka/

APIE RAŠYMĄ

Šioje žemėje viską

užrašyti gali –

spinduliuoja ir tviska

ir arti, ir toli

stebuklingosios vietos,

kur mes esam svečiai –

ir nuplaus liepos lietūs,

ką kadais užrašei.

ILGĖJANČIOS DIENOS

Vis ilgėja dienos. Upės

plukdo tirpstančius ledus.

Saulės gijom susisupęs,

bitėm dūzgiantis, skardus,

per miškus Balandis virsta –

gaudžia bundanti gyvybė.

Nebyli Žiemos galybė

jo alsavime ištirpsta.

BIRŽELIS AUŠTA

Atsibusk! Birželis aušta.

Raudonplaukė saulė kyla.

Susprogdina ryto tylą

paukščių chorai. Šimtas aukštų

ligi skliauto. Kas išginė

žmones, gyvulius, gylius?

Pro klevus ir berželius

gęsta rankoje Aušrinė.

JONINĖS

Riedantys žvaigždynai!

Švento Jono naktį

į visus žemynus

galima nukakti.

Užsimerk ir tąsyk

pamatysi viską.

Ko ieškojai – rasi.

Papartynuos tviska

stebuklingas žiedas.

Ant visų sūpynių

laumės tyliai gieda

eidamos slėpynių.

VAIKYSTĖS SODAS

Dar girdi, ką šlama

Tau Vaikystės Sodas?

Bėgdavai pas mamą...

Dar net vakar, rodos,

Ošdavo be galo

didelė gamta.

Vasara užšalo.

Pamiršta data.

ATGIMIMAS

Šimtas tūkstančių mergelių –

miriadai

karalaičių nuo upelių

tirpdo ledą.

Bunda medžiai, bunda žolės,

žmonės bunda.

Ir kažkur bekraščiuos toliuos

dunda, dunda.

SENELIO PALIKIMAS

Gandre – rūke – debesie, –

Pasiimk mane į Dangų.

Ką paliksiu – teesie.

Dar nužvelgsiu kraštą brangų, –

jo laukus, ežerėlius,

geležinkelį ir plentą,

atspindėtus mėnulius, –

tai, kas šventa ir nešventa.

Neužmirškite manęs –

švęskit gandro gandrines!

SUTEMOS

Auštantys vaikeliai,

gęstant Žemės dienai –

kur nuves ją Kelias

spindint mėnesienai?

Imkite Knygelę –

ji neleis pražūti.

Augantys vaikeliai,

mokykitės Būti.

MĖNESIENA

Tos Birželio naktys –

nuskaidrėję, šviesios –

veriančios ir tiesios,

kaip pelėdų akys.

Kur Diena užsnūdo,

tik Mėnulis žino –

žvelgdamas į krūmą

žydinčio jazmino.

MĖNULYJE NIEKS NEGYVENA

Nepraeis gal net tūkstantis metų –

Bus Mėnulyje pilna lietuvių.

Po Mėnulį jie laipios be batų

ir maldaus jie Mėnulio Dievulį:

„Norim grįžti namo į Tėvynę –

kur Šventoji, kur žemė šventa,

kur mes esame pėdą įmynę,

kai dar buvom viens kito greta.“

Po nakties pailsėt atsigulęs

atsakys jiems Mėnulio Dievulis:

„Ak, lietuviai, jūs mano lietuviai, –

tik Mėnulyje jums ir vieta.

Kas Tėvynę nuo jūsų apgynė?

Kur ta jūsų Tėvynė? Dykynė,

dykuma... Lietuva – pavogta.“

MALŪNO ATMINIMUI

Viskas baigias. O būna –

net nelieka sapnų.

Aš senelio malūną

susapnuot mėginu.

Miltų dulkėse Saulės

stygos skamba aukštai.

Kaip mažai čia apgaulės!

Atsibusiu – ir štai

lengvas vasaros vėjas

sparnuose. Ir kaitra.

Gal buvau tik išėjęs?

Gal manęs nebėra?

LAPKRIČIO VĖJAI

Vasaroj nebesutilpę,

įsisiautę švilpia Vėjai.

Braška medžiai. Ir nusilpę

blaškos lapai. Vakarėja.

Namuose jauku ir šilta.

Krosnyje ugnelė žydi.

Per visus pasaulio tiltus

Vėjai Rudenį išlydi.

SĖKLELĖ

Sniegas tirpsta – žemę girdo.

Štai, per žiemą pailsėjus,

su pavasariniais vėjais

amžina gamta pakirdo.

Ir, žibuoklėmis apsvaigus,

kviečia pas save vaikus.

Gal ir keistos jos išdaigos –

išsprogdina kačiukus.

Ošiantis ir stebuklingas,

begalinis Saulėn kelias!

Kaip senovėje, galingas

bunda miškas iš sėklelės.

AIDAS

Aš iš močiutės Eglės prasidėsiu,

pilnas žodžių vėjo ir balsų.

Tankumynuos garsiai nuskambėsiu

Vaikui, kur paklydusiam baisu.

Ir nudžiugs vaikutis, kad atsako

jo balsu kažkas visai greta.

Ir nuseks mane, pramynę taką,

kuriuo jos karalius su svita.

PRIEMIESČIO GIRAITĖS MARŠAS

vos giraitėj rytas brėkšta

zuikiai voveriai ir kėkštai

neišnykę neišpuikę

kėkštai voveriai ir zuikiai

gins giraitę kaip kariai

kėkštai zuikiai voveriai

ir įžengs į miestą oriai

zuikiai kėkštai savanoriai

PAVASARIO GRIAUSMAS

Pirmas griaustinis dunda!

Labas, tikrasis Pavasari!

Bėgt jei iš miestų pagunda –

bėkime, broliai ir seserys.

Ten, kur šilti tvenkias debesys,

linksmas, visai neįniršęs

dunda griaustinis. Pavasaris

Vasarai jau pasipiršęs!

GANDRO VASARA

Vos tik rūkas išsisklaido,

išsisklaido, išgaruoja –

po kemsyną gandras braido –

aulinukais raudonuoja.

Tos žavingos gandro kojos

varlei snaudžiančiai sapnuojas.

O virš kojų tų žavingų,

debesingai paslaptingų –

pusė balto, pusė juodo.

(Kapt, – varlė prarijo uodą.)

Gandras braido patyliukais,

raudonuoja aulinukais.

O lizde maži gandriukai

laukia gandro vakarienės –

tik varlės, tik karalienės.

JERUZALĖS GAIDELIS

Išdidus, lyg koks erelis,

kur virš debesynų skraido –

degančia galva gaidelis

pasipūtęs purvą braido.

O kokių galų skraidyti,

jei sapnuodami skrajoja

miegantys vaikai? Dvejoja

vien tik Petras. Trečią sykį.

Visą naktį šunys loja,

ligi ryto nenutyla.

Kol gaidelis užgiedojo –

tris kartus Uola įskilo!

Iš ugnies ir gaidžio būdas –

jam terūpi Saulės grūdas.

VASAROS NAKTIS

Tokią naktį vienumoj

niekada nebūsi vienas.

Tartum išsiliejęs pienas

spindi žvaigždės tylumoj.

Lyg kokia aukšta gyvybė

liežuviu tamsoj palyti.

Vasaros nakties beribėj

kaktoje Aušrinė švyti.

MIEGELIS

Plunksnų snaigėm Miegelis

leidžias iš debesų.

Ten praskrido erelis,

šalta ten ir šviesu.

Sapnas beldžiasi tyliai

į šiltuosius namus:

– Mik, vaikeli, ramus –

dar visi tave myli.

ILGESIO GERVĖS

Šviesiai Vakaras temsta. Vargu

ar dar tokį kada teks matyti.

Ką Mėnulis mums groja ragu –

žino gervės. Jos prietemoj švyti.

Gal ne gervės tai. Debesys gal.

Čion atklydę iš tolių toliausių.

Niekada nebegrįšim atgal.

Dar pabūsim. Ir jau iškeliausim.

SAULĖS PATEKĖJIMAS

Kas ten braidžioja po rasą?

Kas į dangų miglą kelia?

Kas paleido aukso kasą?

Tu, motule? Tu, sesele?

Į aidžius miškus įbridus

aušta vasaros diena.

Saule, tavo karūna

paukščių jau pilna priskrido!

VIENIŠA MERGAITĖ

Sūpuoklėse girgžda mergaitė –

šviesa ir ramybė.

Blokinių rūmų giraitėje

ilga amžinybė.

Bėga šunelis paišinas,

Vasara eina.

Raišas balandis paišomas,

katinas rainas.

Skraido mergaitė virš miško

ištisą dieną.

Saulės zuikučiai ištiško

į blokinę sieną.

Šypsosi Vakaras. Nardo,

nelyg voveraitė,

giraitėje blokinio narvo

vėjų mergaitė.

KRIAUKLĖS LOPŠINĖ

Ką gaudi, Pasaulio Kriaukle?

Ką dainuoji, šaukle vėjų?

Kam užaugt neleidi, aukle?

„Aš labai tave mylėjau...

Mik, jūreivi, mik, vaikeli.

Per ramias marias jau tiesiai

mėnesiena rodys kelią.

Tau pasiuntus bangą vėsią,

pagiedosiu apie dangų,

apie dugną pašnabždėsiu.“

VAKARAS PRIE JŪROS

Jūra gaudžia. Eglė šaukia

mūsų tėvą: „Žilvinėli!“

Saulė leidžiasi – atplaukia

kruvina puta ir vėlei.

Jūra, jau pakaks dejonių!

Nuramink, suteik nakvynę.

Nešk laivus šviesių svajonių

į nugrimzdusią Tėvynę.

VASAROS VAISIAI

Vasarai vaisius nokina

Saulė, Vėjas ir Vanduo.

Bet vartus jau atrakina

pasišiaušėlis Ruduo.

Nieks dar jo čia nenorėjo –

Tai ir slapstos tarp gėlių.

Gal pas Vasarą atėjo

pasipurtyt obuolių?

Kas jį perkėlė per upę?

Raudonuoja Vakaras.

Vasarėle, mik, pabūki

ligi Bobų Vasaros.

LIETUVIŲ VARPINĖ

Atsibudę ko jie trokšta,

ką dainuoja, gieda.

Renčia Babilono bokštą, –

kad nebūtų gėda.

Negirdžiu, ką man sakai, –

gal suprast jau negaliu?

Kol pavirsiu seneliu –

skambinkit varpais, vaikai.

MEDŽIŲ OŠIMAS

Kai dar buvom mažutėliai,

kai dar klausėm angelų –

medžiuose gyveno vėlės

mūsų protėvių žilų.

Ir šnabždėjo sulapojęs

miškas: „Nieks neišvarys...“

Ir žinojom, ką galvoja

medis, paukštis, medkirtys.

KLAUSIMAI

Motinėle, ak, motule,

amžinų sapnų pasauliuos

kokios žvaigždės, kokios saulės,

kokios žemės ir mėnuliai?

Kokie debesys, upeliai?

Ežeruos ar neršia kuojos?

Ir kokias dainas dainuoja

besiilsintys žmogeliai?

UŽVADĖLIS

Dulkių debesį pakėlė

vėjo gūsis.

Nebuvau tau užvadėlis,

jau nebūsiu.

Jau išseko, motinėle,

tavo upės –

dunojėliai, nemunėliai

ir šešupės.

Kiek dainelių tu mokėjai –

šventė būčiai!

Liko lietūs, liko vėjai

Ir kapučiai.

PIRMOJI RUDENS ŠALNA

Paklausyk, kaip graudžiai rauda

rudeniniais smuikais vėjai.

Ar numirti žiogui skauda?

Gal pagelbėt jam galėjai?

Abejinga Saulė kelias

ir Šalna tokia tyra.

Neliūdėk. Padėt žiogeliui

nieks negali. Taip yra.

PALYDOS

Ir tada vieną kartą

reiks palikti namus.

Bus nei šilta, nei šalta.

Bus pasaulis ramus.

Palydės motinėlė

ligi kranto. Ir kas

šitaip širdį sugėlė,

taip nutvildė rankas?

Metas ruoštis į kelią,

metas likti vienam.

Tai kodėl šitaip gelia

ir jaunam, ir senam?

PABAIGTUVĖS

Visą dieną bulves kasėm.

Tąsėm pilną maišą.

– Gal čia kokį lobį rasim? –

juokės dėdė kvaišas.

Ligi vakaro ieškojom –

kad tave devynios!

Visą lauką išklampojom –

bulvės – aukso skrynios.

Dūmai kyla į padangę,

laužo liepsnos tirta.

Mes dar nesame pavargę,

nors ir buvo dirbta.

KNYGA

Kokia šviesa iš knygų mums nušvinta –

neapsakysiu. Nieks nepasakys.

Pats sužinok. Kas buvo užrakinta –

iš lėto versis. Ir atvers akis.

Tada skaityk. Kas knygon įrašyta,

papasakot galėčiau, bet bijau,

vaikeli mano. Pats pasaulį šitą

išmok atmintinai. Ir nepamirški jau.

KUR IŠĖJO

Vaikystė nežemiško sodo,

serbentų juodų geležis

rūdija rugpjūtį. Atrodo,

vienatvė karti nei tulžis.

Visi kaži kur pasislėpę,

prapuolę. Ir nieko nėra.

Nei sodo gelmėj, nei palėpėj.

Net vištų, net šuns ties tvora.

Ką veikia suaugę? Kur dingo

jaukusis namų šurmulys?

Net kregždės lakioti aptingo,

ir balą apleido kuilys.

Kur dingo vaikai? Kur išėjo.

Dangutė, Pranukas, Rasa?

Užaugo seniai, tik su vėju

lapijoje žaidžia šviesa.

Tokie tad sapnuojančiam monai,

ir vaizdas blankyn ir blankyn.

Tik gaudžia stulpai telefono.

Tik vieškelis dulka tolyn.

SUSTINGĘS LAIKAS

Nuvargęs po žydinčiom ievom,

laikas sustoja.

Vaikas nubėga per pievą.

Šunelis loja.

Akimirksny sutelpa toliai,

žiedlapiai krenta.

Perbraukia plaukus senolė:

– Sūneli, gyventa.

SENOLĖ

Ak, senole, Žemės toliai

veriasi ir mano akiai.

Kaip dabar pareit namolei?

Ar girdi?.. Kažkas atsakė...

Lyg visai greta. Atrodo,

atsisukęs pamatytum...

– Kas ten? – žiedlapis iš sodo

tolimos vaikystės ryto.

Tai tik vėjas ajerynuos.

Tik paklydęs marių paukštis.

Tai tik sapnas. Kraujo vynas.

Kūno duona. Kranto aukštis.

ŽIEMA

Violetiniai šešėliai.

Lapė tolumoj suloja.

Šaltis piešia sodo gėlę

ant langų. Barzda šarmoja

skubančiam Kalėdų Seniui.

Po ledu vos juda žuvys.

Senas kalvis besmegeniui

vilkui plonina liežuvį.

Patekėjo Vakarinė.

Sapnas skleidžiasi. Užmingant

Karalienė sidabrinė

tyliai leidžiasi. Ir sninga.

MIEGA ŽEMĖ

Atsibusk ir žiūrėk. Kas bebus,

tokią naktį miegot nevalia.

Paklausyk, kaip alsuoja šalia

begalinis ir aukštas Dangus.

Miega Žemė. Naktis pro šakas

Žeria auksą. Atverki duris.

Ir palauk, kol žvaigždelė nukris

į sapnuojančias tavo rankas.

TURINYS

Apie rašymą

Ilgėjančios dienos

Birželis aušta

Joninės

Vaikystės sodas

Atgimimas

Senelio palikimas

Sutemos

Mėnesiena

Mėnulyje nieks negyvena

Malūno atminimui

Lapkričio vėjai

Sėklelė

Aidas

Priemiesčio giraitės maršas

Pavasario griausmas

Gandro vasara

Jeruzalės gaidelis

Vasaros naktis

Miegelis

Ilgesio gervės

Saulės patekėjimas

Vieniša mergaitė

Kriauklės lopšinė

Vakaras prie jūros

Vasaros vaisiai

Lietuvių varpinė

Medžių ošimas

Klausimai

Užvadėlis

Pirmoji rudens šalna

Palydos

Pabaigtuvės

Knyga

Kur išėjo

Sustingęs laikas

Senolė

Žiema

Miega žemė

Pajimta iš 23838e899a7aa2e3c964731415de692e726.png

Nuoroda į komentarą
Dalintis per kitą puslapį

Ši tema yra neaktyvi. Paskutinis pranešimas šioje temoje buvo prieš 4302 dienas (-ų). Patariame sukurti naują temą, o ne rašyti naują pranešimą.

Už neaktyvių temų prikėlimą galite sulaukti įspėjimo ir pranešimo pašalinimo!

Prisijungti prie diskusijos

Palikti atsakymą galite iš karto, o užsiregistruoti vėliau. Jeigu jau turite paskyrą mūsų forume, Prisijunkite.

Svečias
Atsakyti šioje temoje...

×   Įklijuotas tekstas turi teksto formatavimą.   Pašalinti teksto formatavimą

  Galimi tik 75 veidukai.

×   Nuoroda buvo automatiškai įterpta.   Įterpti nuorodą paprastai

×   Jūsų ankstesnis pranešimas buvo atkurtas.   Išvalyti redaktorių

×   Jūs negalite įkelti nuotraukas tiesiogiai.Įkelkite arba įdėkite nuotraukas iš URL.

  • Šiame puslapyje naršo:   0 nariai

    • Nėra registruotų narių peržiūrinčių šį forumą.

Skelbimai


×
×
  • Sukurti naują...