Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) paskelbė sprendimą, kuris gali pakeisti daugelio kompiuterinių žaidimų ekonomiką. Paaiškėjo, kad žaidimuose perkamos auksinės monetos nėra laikomos virtualia valiuta – todėl jų pardavimas turi būti apmokestinamas 21 % PVM, kaip ir kitos elektroninės paslaugos.

Sprendimas sukėlė diskusijų bangą tarp žaidimų kūrėjų ir žaidėjų – kai kurie ekspertai įspėja, kad tai gali pabranginti virtualias pirkinių sistemas žaidimuose.

Kodėl teismas taip nusprendė?

ESTT išaiškino kelis esminius dalykus:

• Monetos veikia tik žaidimo viduje. Jomis galima naudotis tik konkretaus žaidimo aplinkoje ir neįmanoma atsiskaityti už realias prekes ar paslaugas už žaidimo ribų.

• Tai nėra dovanų kuponai. Kadangi žaidimo monetos neatitinka dovanų kuponų kriterijų, joms netaikomos specialios PVM taisyklės, skirtos kuponams.

Ką tai gali reikšti žaidėjams?

Ekspertai neatmeta, kad dėl tokio išaiškinimo žaidimų kūrėjai gali perkelti PVM naštą pirkėjams, todėl virtualios valiutos paketai ar žaidimo papildymai gali brangti.

Sprendimas priimtas nagrinėjant mokestinį ginčą ir jau laikomas svarbiu precedentu visoje Europos Sąjungoje.

Pilnas ESTT sprendimas:
https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:62024CJ0472

Ispanų inžinierius Sammy Azdufalis, bandydamas prijungti savo „DJI Romo“ dulkių siurblį prie PlayStation 5 pultelio, netikėtai aptiko rimtą saugumo spragą. Kaip praneša The Guardian, eksperimentas baigėsi tuo, kad jis galėjo perimti daugiau nei 7000 DJI Romo robotinių dulkių siurblių kontrolę skirtingose pasaulio šalyse.

Kaip tai įvyko?

S. Azdufalis sukūrė savo nuotolinio valdymo programėlę, skirtą asmeniniam naudojimui. Tačiau programėlė netikėtai pradėjo sąveikauti ne tik su jo įrenginiu, bet ir su gamintojo serveriais. Dėl netinkamai įgyvendintos autentifikacijos sistema leido pasiekti kitų vartotojų robotus.

Per trumpą laiką inžinierius surinko daugiau nei 100 000 pranešimų iš šių įrenginių – tai atskleidė, kad prieiga buvo platesnė nei tik pavienis atvejis.

Ką buvo galima perimti?

• Pasak publikacijos, spraga leido:
• nuotoliniu būdu valdyti robotų judėjimą,
• stebėti jų savininkus per įrenginiuose integruotas kameras,
• klausytis aplinkos garsų,
• nustatyti įrenginių buvimo vietą pagal IP adresus,
• matyti robotų sudarytus patalpų žemėlapius.

Nors S. Azdufalis teigia spraga nepiktnaudžiavęs ir veikęs kaip saugumo tyrėjas, pats faktas, kad tokia prieiga buvo įmanoma, kelia rimtų klausimų dėl išmaniųjų namų įrenginių saugumo.

Gamintojo reakcija

Apie spragą buvo informuotas gamintojas, kuris vėliau ėmėsi veiksmų serverio pusėje ir užtaisė pažeidžiamumą. Incidentas išryškino galimą sisteminę problemą – netinkamai apsaugoti debesijos serveriai gali atverti prieigą prie tūkstančių įrenginių vienu metu.

Platesnė problema

Kibernetinio saugumo specialistai pažymi, kad šis atvejis dar kartą parodo, kaip pažeidžiami gali būti daiktų interneto (IoT) įrenginiai. Net paprastas technologinis eksperimentas gali atskleisti spragas, kurios paveikia tūkstančius vartotojų visame pasaulyje.

Nors problema jau išspręsta, incidentas tapo rimtu perspėjimu apie išmaniųjų įrenginių saugumo spragas ir jų galimas pasekmes privatumo apsaugai.

Leidėjas Sony Interactive Entertainment ir studija Insomniac Games oficialiai paskelbė, kad Marvel’s Wolverine pasirodys šių metų rugsėjį išskirtinai PlayStation 5 konsolei.

Iki šiol projektas buvo gaubiamas tylos – po pirmojo anonso sekė ilgas informacijos trūkumas. Naujausias pranešimas pagaliau patvirtino konkrečią išleidimo datą ir atvėrė kelią aktyvesnei rinkodaros kampanijai.

Brandesnis tonas ir atskira istorija

„Marvel’s Wolverine“ kuriamas kaip savarankiška istorija, nepriklausoma nuo „Marvel’s Spider-Man“ serijos, nors už projektą atsakinga ta pati studija – „Insomniac Games“. Kūrėjai anksčiau pabrėžė, kad žaidimas bus tamsesnio ir brandesnio tono, orientuotas į suaugusią auditoriją.

Tikimasi intensyvios artimos kovos sistemos, detalaus personažo vystymo ir stipraus naratyvo, kuris atskleis sudėtingą Logano charakterį.

Vienas svarbiausių metų PS5 projektų

Rugsėjį pasirodysianti „Marvel’s Wolverine“ jau dabar laikoma vienu svarbiausių šių metų „PlayStation 5“ išskirtinių projektų. Daugiau informacijos apie žaidimo mechanikas ir papildomą turinį tikimasi artimiausiais mėnesiais.

Bendrovė Valve pirmą kartą viešai pakomentavo, kodėl kai kuriuose regionuose sunku įsigyti Steam Deck OLED. Pasak kompanijos, ribotą pasiūlą lėmė ne paklausos šuolis, o RAM ir vidinės saugyklos komponentų trūkumas.

Problema – atminties tiekimo grandinėje

„Valve“ nurodė, kad susiduria su operatyviosios atminties (RAM) ir saugyklos (storage) komponentų tiekimo apribojimais. Kitaip tariant, gamybai reikalingų lustų ir atminties modulių paprasčiausiai nepakanka, todėl neįmanoma pagaminti tiek įrenginių, kiek reikalauja rinka.

Tai siejama su platesne puslaidininkių rinkos situacija, kurioje dalis gamybos pajėgumų nukreipta į kitus prioritetinius sektorius, įskaitant dirbtinio intelekto infrastruktūrą ir serverių sprendimus.

Ne pirmas kartas

Technologijų sektorius jau kelerius metus patiria komponentų tiekimo svyravimus. Grafikos plokštės, konsolės ir kiti įrenginiai anksčiau taip pat buvo paveikti panašių problemų. „Steam Deck OLED“ atvejis rodo, kad atminties ir saugyklos lustų prieinamumas išlieka jautri grandinės dalis.

Kada situacija gerės?

„Valve“ konkrečių terminų nepateikė, tačiau patikino bendradarbiaujanti su tiekėjais siekdama stabilizuoti gamybą. Kol kas daliai pirkėjų gali tekti susidurti su ribotu prieinamumu ar ilgesniais pristatymo terminais.

Ši situacija dar kartą parodo, kad net ir didelės žaidimų rinkos bendrovės išlieka priklausomos nuo pasaulinės puslaidininkių tiekimo grandinės.

Naujos kartos PlayStation pasirodymas gali vėluoti ilgiau nei tikėtasi. Kaip skelbia Bloomberg, sparčiai auganti dirbtinio intelekto (AI) paklausa atminties lustams daro spaudimą tiekimo grandinėms, o tai gali priversti Sony svarstyti konsolės išleidimo atidėjimą net iki 2029 metų.

AI rinka konkuruoja su žaidimų industrija

Pastaraisiais metais technologijų milžinės masiškai investuoja į AI infrastruktūrą – duomenų centrams reikalingi dideli kiekiai pažangios atminties, ypač HBM (High Bandwidth Memory) tipo sprendimai. Ši paklausa, anot pranešimų, smarkiai apkrauna puslaidininkių gamintojus.

Kadangi naujos kartos žaidimų konsolėms taip pat būtini modernūs atminties sprendimai, AI sektorius gali turėti prioritetą prieš vartotojų elektronikos produktus.

Galimas atidėjimas iki 2029-ųjų

Ankstesnės prognozės leido manyti, kad kita „PlayStation“ karta galėtų pasirodyti apie 2027–2028 metus. Tačiau „Bloomberg“ teigia, jog dėl atminties tiekimo iššūkių „Sony“ gali būti priversta nukelti planus dar toliau – iki 2029-ųjų.

Kol kas pati „Sony“ oficialiai tokių planų nepatvirtino.

Ką tai reiškia rinkai?

Jeigu informacija pasitvirtintų, dabartinė konsolių karta galėtų išlikti rinkoje ilgiau nei įprasta. Tai taip pat reikštų, kad žaidimų kūrėjai ilgiau optimizuotų projektus esamai techninei bazei, o technologinis šuolis tarp kartų galėtų būti dar ryškesnis.

AI infrastruktūros plėtra jau dabar keičia puslaidininkių rinkos balansą, o galimas konsolių atidėjimas parodytų, kad dirbtinis intelektas tampa prioritetine kryptimi net vartotojų elektronikos sąskaita.

Oficialiame StarWars.com puslapyje pristatytas naujas lenktynių žaidimas Star Wars: Galactic Racer – kartu paviešintas ir pirmasis žaidimo eigos (gameplay) anonsas.

Vaizdo įraše parodytos greitos futuristinės lenktynės skirtingose „Žvaigždžių karų“ visatos lokacijose. Žaidėjai galės valdyti įvairius greitaeigius aparatus, lenktyniauti sudėtingose trasose ir varžytis dėl pergalės galaktikos mastu.

Sugrįžimas prie lenktynių tematikos

Nors „Star Wars“ žaidimai dažniausiai siejami su veiksmo ar šaudyklės žanru, „Galactic Racer“ sugrąžina dėmesį į greičio ir varžybų elementą. Anonse matyti intensyvios lenktynės, staigūs posūkiai, kliūtys bei specialūs gebėjimai, galintys pakeisti varžybų eigą.

Vizualiai žaidimas išlaiko atpažįstamą „Star Wars“ estetiką – nuo dykumų planetų iki futuristinių miestų.

Platformos ir išleidimo data

Kol kas detali išleidimo data nepaskelbta. Taip pat laukiama patvirtinimo, kokiose platformose žaidimas pasirodys. Kūrėjai žada artimiausiu metu atskleisti daugiau informacijos apie režimus, veikėjus ir daugelio žaidėjų galimybes.

„Star Wars: Galactic Racer“ anonsas jau sulaukė aktyvių diskusijų bendruomenėje – dalis gerbėjų džiaugiasi nauju žanru franšizėje, kiti laukia detalesnės informacijos apie žaidimo turinį ir mechanikas.

Nauji pranešimai apie planuojamą būtiną amžiaus patvirtinimo sistemą platformoje Discord sukėlė netikėtą reak­ciją – per pastarąsias 48 valandas vartotojų paieškos užklausa „Discord alternatyvos“ JAV išaugo apie 10 000 %, palyginti su įprastu mėnesio vidurkiu.

Tokio šuolio pagrindinė priežastis – planuojami griežtesni amžiaus tikrinimo reikalavimai, kuriuos ketinama įdiegti visiems naudotojams. Oficialiai teigiama, kad tai padės geriau apsaugoti nepilnamečius ir didinti platformos saugumą, tačiau daugelis vartotojų kritiškai vertina galimą asmens duomenų rinkimą ir privatumo apribojimus.

Vartotojai ieško alternatyvų

Reakcija į naują politiką pasireiškė masyviu susidomėjimu kitomis komunikacijos platformomis. Dažniausiai minima:

• Stoat – atvirojo kodo bendravimo platforma, akcentuojanti privatumo apsaugą ir mažesnę centralizuotą kontrolę.
• Matrix – decentralizuotas standartas ir ekosistema, leidžianti kurti saugias pokalbių sistemas.
• Mumble – lengva, mažai delsos reikalaujanti garso komunikacijos sistema, populiari žaidėjų bendruomenėse.
• IRC – klasikinis internetinių pokalbių protokolas, vis dar naudojamas tam tikrose techninėse grupėse.

Kritika ir nerimas dėl privatumo

Vartotojų nuomone, privalomas amžiaus patvirtinimas reiškia papildomą asmens duomenų pateikimą ir galimą duomenų saugumo riziką. Šis aspektas – pagrindinė priežastis, dėl kurios dalis bendruomenės pradėjo aktyviai ieškoti pakeitimų ar persvarstyti savo buvimą platformoje.

Technologijų analitikai pažymi, kad nors milžiniškas paieškų augimas gali būti dalinai laikinas ir emocinis, jis taip pat rodo realų susidomėjimą alternatyvomis, kurios siūlo didesnį privatumo kontrolės laipsnį.

Ar ši tendencija taps ilgalaike, pamatysime netrukus, bet akivaizdu, kad būtent amžiaus patvirtinimo politika tapo pagrindiniu vartotojų nusivylimo ir alternatyvų paieškos katalizatoriumi.

Interneto žvaigždė MrBeast (tikrasis vardas – Jimmy Donaldson) ir jo valdoma įmonė žengia dar vieną ambicingą žingsnį už „YouTube“ ribų. Skelbiama, kad „MrBeast“ įsigijo finansinę programėlę „Step“, orientuotą į paauglius ir jaunus vartotojus. Sandorio vertė, kaip pranešama, viršija 1 mlrd. JAV dolerių, o pati programėlė rinkoje buvo vertinama apie 900 mln. dolerių.

Šis įsigijimas žymi naują etapą kūrėjo verslo strategijoje. Iki šiol „MrBeast“ vardas buvo siejamas su vaizdo turiniu, žaidybiniais iššūkiais, milžiniškais piniginiais prizais ir filantropiniais projektais. Tačiau pastaraisiais metais jo veikla vis labiau krypsta į ilgalaikius technologinius ir finansinius sprendimus, o ne vien pramoginį turinį.

„Step“ – tai skaitmeninės bankininkystės programėlė, skirta jaunimui, leidžianti valdyti pinigus, atsiskaityti kortele ir susipažinti su finansų pagrindais. Būtent ši auditorija – paaugliai ir jauni suaugusieji – yra itin aktyvi ir žaidimų bendruomenėse, todėl naujiena sulaukė didelio susidomėjimo tarp gamer’ių ir technologijų entuziastų.

Ekspertai pažymi, kad toks sandoris atspindi platesnę tendenciją: didžiausi „YouTube“ kūrėjai tampa rimtais verslo ir technologijų rinkos žaidėjais, galinčiais konkuruoti su tradicinėmis fintech ir IT bendrovėmis. „MrBeast“ atveju tai ypač reikšminga, nes jo prekės ženklas jau dabar turi didžiulį pasitikėjimą tarp jaunų vartotojų.

Kol kas neatskleidžiama, ar „Step“ bus tiesiogiai integruota su žaidimų platformomis, prenumeratomis ar kūrėjų ekonomikos sprendimais. Vis dėlto neatmetama, kad ateityje programėlė gali būti pritaikyta turinio kūrėjams, jų bendruomenėms ar net žaidimų pasauliui, siūlant naujus atsiskaitymo, atlygio ar paramos modelius.

Aišku viena – „MrBeast“ nebėra tik „YouTube“ žvaigždė. Šis milijardinis sandoris rodo, kad jo internetinis populiarumas vis dažniau virsta realia įtaka finansų ir technologijų sektoriuose.

Paviešinta nauja informacija meta šešėlį ant Call of Duty serijos monetizacijos istorijos. Teigiama, kad agresyvus mikrotransakcijų diegimas žaidime buvo aktyviai skatinamas Jeffrey Epstein, kuris tuo metu turėjo reikšmingos įtakos verslo sprendimams užkulisiuose.

Pasak paviešintų vidinių detalių, Jeffrey Epstein buvo vienas iš asmenų, spaudusių žaidimų leidėjus stiprinti mikrotransakcijų modelį, laikant jį pagrindiniu būdu maksimaliai padidinti pajamas iš milžiniškos „Call of Duty“ auditorijos. Šis spaudimas esą vyko nepaisant galimos neigiamos žaidėjų reakcijos.

Šaltiniai nurodo, kad sprendimai buvo orientuoti ne į kūrybinę žaidimo viziją, o į finansinių srautų optimizavimą. Dėl to „Call of Duty“ serijoje vis didesnį vaidmenį ėmė vaidinti kosmetiniai pirkiniai, sezoniniai paketai ir kiti mokami elementai, kurie ilgainiui tapo neatsiejama žaidimo dalimi.

Ši informacija dar kartą atgaivino diskusijas apie agresyvios monetizacijos kilmę ir jos poveikį žaidimų industrijai. Dalis bendruomenės jau seniai kritikavo „Call of Duty“ dėl perteklinių mikrotransakcijų, tačiau dabar paaiškėja, kad šios praktikos galėjo būti formuojamos išorinių finansinių interesų, o ne pačių kūrėjų iniciatyva.

Kol kas oficialių „Activision“ ar „Call of Duty“ kūrėjų komentarų dėl šių teiginių nėra. Vis dėlto paviešintos detalės dar labiau sustiprino klausimus apie tai, kas iš tikrųjų formuoja sprendimus didžiausiose žaidimų franšizėse.